Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Savanorystės metams besibaigiant

Svečiai Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centre „Rūpintojėlis“. Pirmoje eilėje (iš kairės): Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ direktorius kun. Arvydas Liepa, Gardino vyskupijos „Caritas“ direktorius kun. Vitalijus Dobrolovičius, Elko vyskupijos „Caritas“ direktorius kun. Darius Kručinskis. Antroje eilėje (iš kairės): Pavelas Sčepanskis (Elkas), Jelena Michalik (Gardinas), Marta Matusevič (Elkas), Aušra Adomavičiūtė (Marijampolė), Dženeta Briliūtė (Marijampolė) ir Samanta Aleknavičiūtė (Marijampolė)

Siekiant atkreipti dėmesį į savanorišką veiklą Europos Sąjungoje (ES), 2011-ieji pavadinti Europos savanoriškos veiklos metais. ES šalyse savanoriška veikla užsiima 92–94 milijonai suaugusiųjų. Tai sudaro 23 proc. visų vyresnių nei 15 metų amžiaus europiečių.

Pratęsiant nuoširdų bendradarbiavimą, rugsėjo 29 dieną Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ (VVC) lankėsi Elko vyskupijos „Caritas“ direktorius kun. Darius Kručinskis (Dariusz Kruczyński ) ir  bendradarbiai Marta Matusevič (Marta Matusiewicz) bei Pavelas Sčepanskis (Paweł Szczepański), Gardino vyskupijos „Caritas“ direktorius kun. Vitalijus Dobrolovičius ir pavaduotoja Jelena Michalik. Šiame susitikime dalyvavo ir į jį atvykusius svečius pasveikino Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.

Paminklinė Prisikėlimo bažnyčia

Amžių tėkmėje lietuvių tautai buvo lemta daug kentėti. Jau XVI amžiuje, kai LDK su Lenkija susijungė į vieną valstybę (1569–1795), lietuviams teko patirti pilietinį nelygiavertiškumą, vėliau – nešti carinės Rusijos okupacijos jungą (1795–1918).

Lietuvos savanorių krauju ir pasiaukojimu atkovotoje laisvėje teko gyventi tik 22 metus (1918–1940), nes greitai buvo lemta patirti Rusijos bolševizmo (1940–1941), vėliau Vokietijos nacių (1941–1944), po to sovietinio imperinio lagerio 50 metų trukusią okupaciją.

Rūpinasi mūsų savišvieta

Mes, Rietavo parapijos tikintieji, didžiuojamės savo parapijos klebonu kun. Antanu Gutkausku, kuris ne tik sumaniai ir nuoširdžiai darbuojasi, atlikdamas nelengvas klebono pareigas, bet ir rūpinasi mūsų religiniu išprusimu. Mūsų mielas klebonas dažnai primena, jog tikram katalikui neužtenka vien tik bažnyčios lankymo, rožančiaus ir maldaknygės, bet būtinas ir gilesnis savęs, kaip kataliko, švietimas. Pasak klebono kun. A. Gutkausko, tam labai padeda katalikiškos spaudos, katalikiškų leidyklų išleidžiamų knygelių skaitymas, „Marijos radijo“ klausymas.

Kas tai: pranašai ar šarlatanai

Nemaža „šiuolaikiškų“ žmonių dalis, atmetusi krikščioniškas vertybes, senelių ir prosenelių išpuoselėtas bei išsaugotas lietuviškas tradicijas, pradėjo tikėti horoskopais, burtais ir dar visokiais kitokiais paslaptingais dalykais. Esant tokiai paklausai, dabar pilni miestai ir miesteliai ekstrasensų, „bioenergetikų“, raganų, būrėjų. Neretai girdime klausiant:„ Po kokiu ženklu esi gimęs? „, „Kas tu: Vandenis, Avinas, Jautis ar Liūtas?“ apsišvietęs ir kultūringas žmogus į tokius ir panašius kausimus atsakytų dviem žodžiais: „Aš – žmogus.“ Jeigu paklaustume kataliko, koks jo ženklas, manau, išgirstume atsakymą: „Mano ženklas – Kryžius.“ Tai būtų bene pats teisingausias atsakymas. Juk žvaigždynų ir Zodiako ženklų pavadinimus sugalvojo ne Visatos Kūrėjas, bet žmonės, gyvenę prieš kelis šimtus metų. Yra net kelios Zodiako ženklų sistemos: egiptietiška, kiniška, babilonietiška. Tai priklauso nuo tautos, kurios žmonės tuos Zodiako ženklus pavadino. Žvaigždynams ir Zodiako ženklams pavadinti buvo pritaikyti gyvūnų arba mitologinių būtybių pavadinimai. Daugelis žmonių visu tuo tiki, nors šiandien mokslas neranda tiesioginės dangaus kūnų įtakos žmogaus likimui įrodymų. Pasak įžymių pasaulio teologų, šėtonas nori sunaikinti žmoguje tikėjimą Dievu ir todėl stengiasi pavergti žmogų horoskopais ir visa astrologija. Drauge su šėtonu sau terpę randa visokie burtininkai šarlatanai. Dabar tiek daug jų priviso, kad buria „atspėdami žmogaus ateitį“ ne tik iš kortų, kavos tirščių, bet ir berdami žirnius arba pupeles ant stalo, „skaitydami“ žmogaus mintis ir pan. Kartais pradedi galvoti, iš kur tokios patirties jie sėmėsi, kokius universitetus baigė, kad lyg Kristus jaučiasi turintys galią numatyti žmogaus likimus. Sako, jog jau atsiranda ir tokių apsišaukėlių, kurie ir demonus iš žmonių išvaro. Nereikia net specialaus dvasininko, atliekančio egzorcizmo seansą. Tai paprasčiausias akių dūmimas. Manipuliuodami bendrais teiginiais įvairaus plauko būrėjai tiesiog apmulkina žmogų, numatydami jo ateitį. Pavyzdžiui, kad ir tokia „pranašystė“: „Jus ištiks nesėkmė, bet paskui reikalai pagerės“. Ar čia pranašystė? Juk kiekvieną iš mūsų ištinka vienokios ar kitokios nesėkmės, bet paskui savaime reikalai pasitaiso. Arba „pranašystė“ apie pinigus. Neretai kokiame nors horoskope skaitome: „Pagerės finansiniai reikalai“. Ar jie nepagerėja gavus atlyginimą, pensiją arba gavus kokį nors darbelį? Tai įprastas žmogaus gyvenimas ir čia horoskopas niekuo dėtas.