2011 m. spalio 28 d.
Nr. 78
(1958)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Pamąstymai prieš Vėlines...

Vytauto Bagdono nuotrauka

Artėja Visų Šventųjų šventė ir Vėlinės. Vėl lankysime ir tvarkysime savo artimųjų kapus, papuošime juos gėlėmis, uždegsime žvakutes. Tik ar nepasiduosime tuščiai gigantomanijai, lenktynėms, kas gražesnę ir brangesnę gėlę nupirks, kas didesnę ar ilgiau degančią žvakutę uždegs? Gal vertingiau būtų prisidėti prie tos parapijos, kurioje palaidoti jūsų artimieji, pastatų bei bažnyčios išlaikymo ir remontų? Iš tiesų vertėtų artėjant Vėlinėms nemėtyti savo sunkiai uždirbtų pinigų, o prisiminti ir pagerbti mirusius šv. Mišių auka, ant kapų pakaktų mažos puokštelės ir keleto žvakių. Minint Vėlines tikrai būtų maldinga ir krikščioniška užsakyti šv. Mišias už savo artimus mirusiuosius bei dalyvauti tose pamaldose, mirusių naudai atlikti išpažintį ir priimti šv. Komuniją. Būdami kapinėse būtinai sutvarkykite ir pamirštą gretimą kapą – tegul tai būna jūsų krikščioniška pagarba mirusiajam.


Kapai jau ne bevardžiai

Vytautas Bagdonas

Jotkonių miške esantys partizanų
kapeliai – jau ne bevardžiai

Pamiškėje, visai pakeliui į Jotkonių kaimą, esantį Anykščių rajono Svėdasų seniūnijoje, ne vieną dešimtmetį kiekvienas prašalaitis matydavo žemės kauburėlius, primenančius kapavietes. Vietiniai žmonės žinojo, kas ilsisi po tais žemės kauburėliais, ten pasodindavo gėlių, uždegdavo žvakeles. Na, o tiems, kas tik vieškeliu praeidavo ar pravažiuodavo pro šalį, tik trumpam užsukdavo į Jotkonis, tikriausiai ir ne taip svarbu buvo, kas tai per kapeliai, kokia jų atsiradimo istorija. Ne itin rūpėjo tokie dalykai ir grybautojams, uogautojams, pažvejoti Jaros upėje ar dirbtiniame tvenkinyje susiruošusiems.


Palangos atgavimas

Zigmas Tamakauskas

Palangos botanikos parke, užkopę ant Birutės kalno, prie ten esančios koplytėlės sienos pamatysime pritvirtintą lentelę su užrašu: „1921 03 31 dalyvaujant Lietuvos kariuomenei, Palangos minioms ir svečiams grįžo Lietuvai Birutės ir Kęstučio dvasia gyvas buvęs Palangos kraštas“. Nuo to įvykio jau praėjo 90 metų. Tačiau šis reikšmingas mūsų istorijai  jubiliejus mažai kur buvo pažymėtas. Taigi nors ir šiek tiek jau nutolusiu žvilgsniu pažvelkime į tas praėjusio šimtmečio pradžios aplinkybes, lėmusias mūsų mėgstamo pajūrio likimą.


Gudonių gyventojai saugo sodžiaus istoriją ir... kapinaites

Vytautas BAGDONAS

Dalia Dagienė su dukra Lina
ką tik įkasė į žemę chuliganų
išverstą kapinių ženklą

Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos Gudonių kaimo senosiose kapinaitėse susitikau su vieninteliais Gudonių sodžiaus gyventojais – Dagių šeima. Sutuoktiniai Dalia ir Alfonsas bei jų dukra Lina tvarkė piktadarių nuniokotas kapines, įkasinėjo į žemę išvartytus kryžius, išlaužytos tvoros kuolus.

Apsižvalgius aplinkui, atsivėrė nuostabi panorama. Kaip ant delno tolyje plytėjo platūs Gudonių laukai su paliktais melioratorių vienišais medžiais bei medžių gojeliais ir vienintele Dagių troba, Kunigiškių kaimas, tolėliau matėsi Taraldžių, Kurkliečių, Ažubalių kaimai, priklausantys jau Rokiškio rajono Kamajų seniūnijai.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija