2011 m. spalio 28 d.
Nr. 78
(1958)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Vardan tos Lietuvos dar reikia gerų darbų

Pranas Laurinavičius

Šimkaičių pagrindinės mokyklos
mokytojas Jonas Mileris
rodo apsemtą bunkerį

Nusirito per Lietuvą renginiai, skirti Lietuvos okupacijos 70-mečiui paminėti. Šie metai dar skirti ir Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio partizanų pagerbimui. Vienas renginys, skirtas Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai, gegužės mėnesį vyko Raseinių krašto istorijos muziejuje. Jame dalyvavo nemažai jaunimo, istorijos mokytojų ir patriotų, kurie jaučia didžiulę pagarbą žuvusiems už laisvę. Su Raseinių krašto muziejaus darbuotojomis renginį pristatė projekto ekspedicijos dalyviai: archeologas Gediminas Petrauskas, jaunesnysis puskarininkis Ernestas Kuckailis, Aistė Čepulytė, Vykintas Vaitkevičius, kurie Ariogalos seniūnijoje Daugėliškių miške vykdė Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio štabo bunkerio atstatymo darbus, atliko išsamius archeologinius pasipriešinimo kovos strategijos tyrimus. Jiems visą laiką talkino dar gyvas Prisikėlimo apygardos partizanų buvęs ryšininkas ariogalietis Kęstutis Bersėnas. Taip pat renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) istorinių tyrimų programų skyriaus vedėja Edita Jankauskienė, LGGRTC memorialinio departamento vyr. programų specialistė Rūta Trimonienė, rašytoja, poetė Eglė Juodvalkė, kuri pristatė savo knygą „Sakalai naktį nemiega“. Viešnia iš LGGRTC pristatė vertingą knygą-atlasą, skirtą Vakarų Lietuvos žuvusių partizanų atminimui – Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardose. Šiomis knygomis buvo apdovanoti Raseinių krašto žmonės.


Dzūkijoje sklando stribų šmėkla

Vytautas Mačionis

1944 metų vasarą sugrįžę rusų okupantai nedelsdami paskelbė mobilizaciją. Tai buvo dalis jų plano, kaip greičiau palaužti pavergtų tautų pasipriešinimą. Kitataučius naujokus varė į pirmas fronto linijas, o už jų slinko milijoninė NKVD’istų armija, kuri bėgančius iš Raudonosios armijos, šaudydavo. Taip buvo sušaudytas ir mūsų artimiausias kaimynas Juozas Anusevičius, o šeima nesužinojo, kur jo kapas.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija