Kultūros zona

Atmintis

Pagerbtas žymus kraštietis

Jano Karlovičiaus 175-osioms gimimo metinėms

Rūta Averkienė

Paminklą Janui Karlovičiui šventina Merkinės klebonas ir dekanas kun. dr. Robertas Rumšas

Tautodailininkas Antanas Česnulis, iš ąžuolo sukūręs atminimo paminklą J. Karlovičiui

Kalba paminklo iniciatorė Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondo komisijų pirmininkė Gražina Drėmaitė

Subartonių kaimo kapinaitėse prie Karlovičių giminės kapavietės žvakutes uždegė Lenkų instituto direktorė dr. Malgožata Kasner

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona apžvelgė J. Karlovičiaus veiklą

Minėjimo dalyviai bendruomenės namuose

Varėnos krašto istorijoje yra nemažai asmenybių, reikšmingais darbais savo gimtinę garsinusių visame pasaulyje. Vienas iš jų – žymus kalbininkas, tautosakininkas, etnologas ir muzikologas, lituanistas ir polonistas, visuomenės veikėjas Janas Karlovičius. Šiemet minime 175-ąsias jo gimimo metines.

Sukakties proga jo gimtajame Subartonių kaime vyko šventinis renginys, kurio metu atidengtas ir Merkinės dekano kun. dr. Roberto Rumšo pašventintas, tautodailininko Antano Česnulio iš ąžuolo sukurtas atminimo paminklas.

Subartonių kaimo gale, netoli kapinaičių, šalia senojo Merkinės kelio pastatytas atminimo paminklas – stela su užrašu lietuvių ir lenkų kalbomis skelbia, kad šiame kaime 1936 m. gimė Janas Karlovičius – žymus kalbininkas, tautosakininkas, etnografas ir muzikologas.

Renginį pradėjusi Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio muziejaus direktorė Evelina Buržinskienė kvietė renginio dalyvius pasižvalgyti po kaimo laukus, kur devynioliktajame amžiuje buvo įsikūręs Jano Karlovičiaus giminės dvaras ir kur 1836 m. lietuvių bajorų šeimoje gimė būsimasis mokslininkas. Šiandien dvaro ženklų, deja, jau nebelikę. Jo tėvas Aleksandras Karlovičius buvo karštas lietuvių patriotas. Apie tai liudija ir tas faktas, kad savo testamente, pabrėždamas paskutinę valią, įrašė: „...ant mano kapo padėkite lietuvišką mano krašto akmenį“.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona apžvelgė J. Karlovičiaus, kuris pastaruoju metu buvo kiek pamirštas, veiklą. Baigęs gimnaziją Vilniuje, vėliau studijavęs Maskvos universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, Paryžiuje studijavęs istoriją, Heidelberge lankęs istorijos, filologijos ir kalbotyros paskaitas, Briuselyje studijavęs muziką, savo įvairialype veikla Janas Karlovičius daug nusipelnė Lietuvių valstybei politine prasme. Gimęs, užaugęs ir didžiąją gyvenimo dalį praleidęs etnografinės Lietuvos žemėse, domėjosi įvairias kalbas vartojančių vietos gyventojų tarme, tautosaka, papročiais ir dainomis. 1875 m. Janas Karlovičius parašė palankiai specialistų įvertintą studiją „Apie lietuvių kalbą“. Joje aptarė ankstesnius lietuvių kalbos tyrimus, išnagrinėjo lietuvių kalbos ryšius su kitomis indoeuropiečių kalbomis ir aprašė lietuvių kalbos gramatinę sandarą. J. Karlovičius geriausiai žinomas kaip leksikografas, vienas ir su bendraautoriais parengęs „Lenkų tarmių žodyną“ ir „Lenkų kalbos žodyną“. Šie žodynai svarbūs, nes juose užfiksuota daug lituanizmų ir tik Lietuvos lenkų kalbai būdingų žodžių. J. Karlovičius ragino rinkti lietuvių tautosaką ir pats paskelbė buvusiose Lietuvių Didžiosios Kunigaikštystės žemėse surinktų pasakų ir sakmių rinkinį. Jis aprašė liaudies muzikos instrumentus ir senąją kaimo architektūrą, parašė ir daugiau lietuvių ir lenkų kalboms reikšmingų veikalų.

A. Smetona pažymėjo, kad šio iškilaus žmogaus veikla turi didelę prasmę ir yra aktuali šiandien. „Juk nėra prasmės ginčytis, kieno – lietuvių ar lenkų – jis buvo tyrėjas ir mokslininkas. Savo darbais jis skatino to meto lietuvių inteligentus domėtis lietuvių kalba, daug nusipelnė ir lenkų kalbai. Kviečiu didžiuotis, kad Subartonių žemė išaugino tokius žmones, kaip J. Karlovičius ir V. Krėvė. Svarbiausia, kad nepamirštume tęsti gražių tradicijų ir savo darbais garsintume gimtą kraštą“, – kvietė kalbininkas.

Lenkijos Respublikos Ambasados pirmoji patarėja, Lenkų instituto direktorė dr. Malgožata Kasner dėkojo atminimo paminklo iniciatoriams. „Esu dėkinga už šią iniciatyvą. Tai puikus pavyzdys, kaip persipina lietuvių ir lenkų tautų tradicijos, papročiai ir veikla. Man, Varšuvos universitete studijavusiai lenkų kalbą ir literatūrą, Janas Karlovičius žinomas kaip žymus lenkų leksikografas, kurio didžiausias mokslinis veikalas – „Lenkų kalbos žodynas“. Lietuviams savo veikla jis taip pat labai nusipelnęs. Labai simboliška, kad J. Karlovičius savo įvairialype veikla tarsi sujungia mūsų tautas“, – kalbėjo M. Kasner.

Varėnos rajono mero pavaduotojas Vidas Mikalauskas padėkojo subartoniškiams, kurie su dideliu entuziazmu sutiko čia įamžinti iškilaus kraštiečio atminimą ir prisidėjo organizuojant renginį, skirtą J. Karlovičiui pagerbti. V. Mikalauskas padėkojo atminimo paminklo iniciatorei, Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondo komisijų pirmininkei Gražinai Drėmaitei ir jubiliejaus proga įteikė gėlių bei knygą „Šilų dzūkai“. Padėkota paminklo autoriui A. Česnuliui bei žemės, kurioje paminklas pastatytas, savininkui Gediminui Kašėtai.

Prie paminklo dzūkiškas dainas dainavo Nedzingės „Piemenukai“ ir Subartonių kaimo moterys. Kaimo kapinaitėse, kur Karlovičių giminės kapavietę žymi tik iškilus žemės kauburėlis ir keletas aptrupėjusių plytų, uždegtos atminimo žvakutės.

Vėliau renginys persikėlė į bendruomenės namus, kuriuose svečius svetingai pasitiko, vaišino, dzūkiškomis dainomis ir melodijomis linksmino renginį organizavę subartoniškiai. Gražina Drėmaitė padėkojo renginio rėmėjams: Vilniaus universiteto Filologijos fakultetui, Lenkijos institutui Vilniuje, Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondui, Varėnos rajono savivaldybei, Merkinės seniūnijai, Subartonių kaimo bendruomenei, Seimo nariui Rimantui Stankevičiui ir visiems kitiems, prisidėjusiems prie žymaus mokslininko Jano Karlovičiaus pagerbimo, įteikė Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondo padėkas „už paramą ir pastangas, kad žymaus kalbininko, tautosakininko, etnografo, muzikologo Jano Karlovičiaus vieta Subartonyse būtų įamžinta“.

Renginyje dalyvavęs kompozitorius Anatolijus Lapinskas pristatė kalbininko J. Karlovičiaus sūnaus, kompozitoriaus Mečislovo Karlovičiaus pasaulinės reikšmės kūrinį „Lietuviškoji rapsodija“, kurioje skamba ir dzūkiškų dainų melodijos.

Vienas iš renginio organizatorių, Merkinės seniūnas Gintautas Tebėra pažymėjo, jog iš tokių iškilių Subartonyse gimusių asmenybių, kaip J. Karlovičius ir V. Krėvė, reikia pasisemti tvirtybės bei tautiškumo dvasios.

Plati ir įvairialypė kultūrinė Jano Karlovičiaus veikla nusipelno dėmesio ir įvertinimo. todėl džiugu, kad minint šio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų įpėdinio 175-ąsias gimimo metines, jo gimtajame Subartonių kaime pastatytas atminimo ženklas.

Varėnos rajonas
Autorės nuotraukos

© 2011 „XXI amžius“