2011 m. lapkričio 4 d.
Nr. 79
(1959)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Gyvenimas užgrūdino

Vytautas BAGDONAS

Retkarčiais Mindaugas Antanėlis
dar pagroja armonika

Pernai Anykščių rajono Svėdasų miestelio gyventojas  Mindaugas Antanėlis sulaukė savotiško jubiliejaus. Prieš 35-erius metus įvykęs nelaimingas atsitikimas visiškai pakeitė Mindaugo likimą ir visam gyvenimui prikaustė prie invalido vežimėlio...

Lemtinga autoavarija įvyko posūkyje prie Kupiškio rajono Adomynės miestelio. Tame posūkyje pasitaikė didžiulis akmuo, į kurį trenkėsi Mindaugo vairuojamas motociklas... Vaikinas liko gyvas, tačiau savo kojomis vaikščioti jau nebegalėjo.

Dabar pašnekovas prisipažįsta, jog pirmaisiais mėnesiais sunku buvo apsiprasti su ta mintimi, kad jis jau niekuomet nebevaikščios. Tačiau nepuolė į neviltį, depresiją, neužsidarė vienumoje. „Įnikau tuomet į darbus, visokių užsiėmimų turėjau, tai ir padėdavo užsimiršti, – prisimena svėdasiškis. – Ir draugai, artimieji manęs neapleido. Buvo ir širdies draugė Julė, su kuria praėjus trejiems metams po nelaimingo atsitikimo sukūrėme šeimą.“ Mindaugas džiaugiasi, kad su žmona gerai sutaria, jau tiek metų dalijasi džiaugsmais ir rūpesčiais. Turi ir namą Svėdasų miestelio centre. Mindaugas, pagal  specialybę elektrikas, daug ką įrengė, patobulino,  pritaikė namuose taip, kad jam būtų patogu ir kuo mažiau reikėtų prašyti kitų pagalbos. Ir garažą, kuris primena tikras remonto dirbtuves, Mindaugas įsirengė. O jei ko neįstengia abu su Jule susitvarkyti, visuomet atskuba draugai. Pasak Mindaugo, tikrų draugų jis visada turėjo, be jų pagalbos sunku būtų išsiversti.

Anksčiau gatvėje į negalią turinčius žmones buvo žiūrima su nuostaba, todėl Mindaugas su invalido vežimėliu dėl tokio „dėmesio“ net iš namų nenorėdavo išvažiuoti. Tačiau jaunas žmogus ilgai neišgyveno dėl savo negalios. Jis ir  visokių darbų turėjo, ir lauke organizuojamas šventes, koncertus aplankydavo, ir pats grieždavo armonika Svėdasų kultūros namų kaimo kapeloje, važinėjo su  meno mėgėjais į kitus miestelius ir miestus. Jau kurį laiką kapeloje nebegroja, nes pradėjo skaudėti rankas, tačiau kai būna gera nuotaika, ima į rankas armoniką.

Svėdasiškiai nesistebi Mindaugą pamatę vairuojant  įvairiausią techniką. Apie lengvąjį automobilį jau ir kalbėti neverta: jis – nepakeičiama susisiekimo priemonė, kai reikia kur nors toliau nuvažiuoti. Dar Mindaugas kurį laiką važinėjo vežimėliu, varomu elektra įkrautais akumuliatoriais. Juo vasaros metu galėdavo „aplėkti“ aplinkinius kaimus. Tą modernų įrenginį Mindaugui dovanojo norvegai, atsidėkodami už suteiktą pagalbą. Mat kai Svėdasuose  sugedo norvegų sunkvežimis, kuriuo į Svėdasų senelių globos namus buvo atvežta labdara, Mindaugas jį suremontavo. Norvegai tada pamatė, kokiu nepatogiu, sunkiai rankomis valdomu invalido vežimėliu atvažiavo jų sunkvežimio remontininkas. Po kurio laiko, kai iš Norvegijos į Lietuvą vėl buvo vežama labdara, kartu atkeliavo ir dovana Mindaugui – šiuolaikiškas savaeigis vežimėlis. Gaila tik, kad jis sugedo, o atsarginių dalių nėra, tad norvegų dovanotu invalido vežimėliu naudotis nebegalima. Tačiau Mindaugas įsigijo dar tobulesnį, benzininį vežimėlį, kuris greitesnis ir su kuriuo jau galima nuvažiuoti net į Anykščius, Rokiškį, Uteną bei kitus miestus. O kai Mindaugas kur atvažiuoja su triračiu vežimėliu, turinčiu benzinu varomą variklį, norinčių apžiūrėti šią technikos priemonę atsiranda tikrai daug. Šį triratį Mindaugas užsisakė Lenkijoje. Pamena, kai Svėdasuose buvo tarptautinis baikerių suvažiavimas, jis su savo triračiu irgi buvo atvažiavęs tais „plieno žirgais“ pasigrožėti, su baikeriais pabendrauti. Visokių technikos stebuklų ten išvydo, bet ir jo triračiu daugelis domėjosi...

Žiemos metu, jeigu būna geras oras, Mindaugas išvairuoja sniego motociklą ir juo apkeliauja Svėdasų apylinkes, pasiekia ir atokesnius kaimus.

Mindaugas pastebi gerą iniciatyvą – prie parduotuvių, gydymo įstaigų ir įstaigų jau įrengiami specialūs įvažiavimai invalidų vežimėliams. Ir Svėdasuose jau galima įvažiuoti į ambulatoriją, kultūros namus, kai kurias parduotuves. Be problemų bus galima patekti ir į seniūniją, kuri jau baigia persikraustyti iš antrojo aukšto į pirmąjį.

Bendraujant su M. Antanėliu krito į akis ant sienos kabantis diplomas – 2006 metais jis pripažintas nominacijos „Būkime kartu“ nugalėtoju. Tokio įvertinimo sulaukė neatsitiktinai, juk buvo sukūręs net keturias darbo vietas. Pats remontavo lengvųjų automobilių automatines greičių dėžes ir dar įdarbino ketvertą svėdasiškių. Tačiau sušlubavus sveikatai, prieš trejus metus darbo atsisakė.

Mindaugas nemėgsta niurzgėti, keiksnoti savo likimo, avarijoje suluošinto gyvenimo, dejuoti dėl visokių negandų. Toks gyvenimas jį užgrūdino, suteikė ne tik skausmo, bet ir nemažai džiaugsmo, giedrų ir šviesių akimirkų.

Svėdasai, Anykščių rajonas
Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija