Paminklui 80 metų
|
Minėjimo dalyviai Vilijos parke
|
Lapkričio 2 dieną Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos ir asociacijos Kovo 11-osios gatvės bendrija vardu dr. Raimundas Kaminskas inicijavo žuvusių karių pagerbimą ir paminklo Garbė žuvusiems dėl Tėvynės 80-mečio minėjimą Vilijos pake (A. Juozapavičiaus pr.).
Dalyvavo Seimo narė Vida Marija Čigriejienė, Dainavos ir Šančių seniūnijų seniūnai, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos nariai, Kauno sąjūdiečiai, Generolo Povilo Plechavičiaus jaunojo kario mokyklos mokiniai su šios mokyklos direktoriumi plk. Viktoru Dauniu. Buvo uždegtos atminimo žvakelės, sugiedotas Lietuvos himnas. Renginį vedė Vilius Kaminskas.
1931 m. lapkričio 2 d. 17 val. Žemųjų Šančių karių kapinėse (dabar Vilijos parkas) prie Šančių Švenčiausiojo Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios įvyko paminklo Garbė žuvusiems dėl Tėvynės (dail. Stanišauskas) šventinimas ir gedulingos pamaldos už žuvusius, mirusius karius. Čia palaidota apie 100 karių. Paminklas buvo altoriaus pavidalo.
Viršuje stovėjo liepsnojanti vaza amžinosios gyvybės simbolis, priešakinėje pusėje kryžius su spinduliais ir krucifiksu, po kryžiumi altorius, o prie jo keturkampė lenta, kurioje įrašyta: Garbė žuvusiems dėl Tėvynės, kardas ir kiekviename kampe po vieną vinies galvutę. Paminklo apačioje buvo du laiptai. Iš viso paminklo statybai tuo laiku išleista 1568 Lt 94 ct. Komisija karių kapams tvarkyti neturėjo lėšų ir kreipėsi į tuometinį II divizijos vadą pulkininką (vėliau brigados generolas) K. Skučą ir karo technikos viršininką pulkininką (vėliau brigados generolas) K. Popeliučką, kurie parėmė statybą. Paminklo statybą parėmė ir II pėstininkų pulkas, III artilerijos pulkas, II divizijos štabas, pionierių batalionas, ryšių batalionas, autorinktinė (iš viso 1300 Lt) ir kareiviai nemokamu darbu. Šis paminklas pastatytas vien tik Šančių įgulos karių triūsu ir lėšomis. Prie jo statybos daug prisidėjo transporto rinktinės vadas kapitonas M. Tašlikas, veterinarijos puskarininkių ir kalvių mokyklos mokiniai.
Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia paversta sandėliu, karių kapai sulyginti su žeme, paminklas nugriautas. 1950 metais nugriauta ir pati bažnyčia su varpine. Buvusios bažnyčios vietoje 19924181 metais pastatytas ir rugsėjo 14 d. pašventintas ąžuolinis Atminties kryžius, pradėtas atstatyti paminklas, bet nepabaigtas.
Dėl Lietuvos savanorių kapų atstatymo, tvarkymo ir priežiūros Kauno mieste Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. R. Kaminskas ne kartą kreipėsi į įvairias valstybines institucijas.
XXI
© 2011 XXI amžius
|