Kultūros zona

2011 metai

Skaitykla

Su lietuvių tautos kančia – per pasaulį

Vytautas Visockas

Ruta Sepetys susitikime Seimo konferencijų salėje

Perskaičiau knygą, leidžiamą keliolikoje pasaulio šalių, dar septyniose šalyse deramasi dėl jos leidimo. Kai kur, pavyzdžiui Italijoje, Portugalijoje, ji tapo bestseleriu. Jau pasirodė ir pakartotinių leidimų.

Knygos autorė važinėja po pasaulį, susitinka su skaitytojais, moksleiviais, pasakoja apie Lietuvą, knygos atsiradimo istoriją. Jau lankėsi daugelyje Europos šalių, taip pat Brazilijoje. Šiuo metu ji galbūt Latvijoje, Estijoje ar Didžiojoje Britanijoje.

Skaitykla

Knyga apie žymią kraštietę, režisierę

Rūta Averkienė

Knygos autorė Ramunė Marcinkevičiūtė ir aktorius Kostas Smoriginas

Varėnos viešojoje bibliotekoje skaitytojams pristatyta teatrologės, humanitarinių mokslų daktarės Ramunės Marcinkevičiūtės šiais metais išleista knyga apie žymią kraštietę, legendinę režisierę Dalią Tamulevičiūtę „Patirčių realizmas. Dalios Tamulevičiūtės kūrybinės biografijos studija“. Šios knygos pristatymas vainikavo antrąjį Varėnoje vykusį D. Tamulevičiūtės vardo profesionalių teatrų festivalį, kuris į režisierės gimtinę sukvietė visus, neabejingus scenos menui.

Naujienų vaivorykštė

Pirmoji paroda gimtajame mieste

Bronius VERTELKA

Iš kairės: dailės galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė, stiklo menininkas Remigijus Kriukas ir jo žmona

Spalio 26-ąją į stiklo menininko panevėžiečio Remigijaus Kriuko kūrybos parodos atidarymą Panevėžio Dailės galerijoje susirinko gausus kūrėjo draugų būrys, atėjo daug jo talento gerbėjų. Iškilmėje dalyvavo ir kalbėjo miesto meras Povilas Vadapolas, jo pavaduotojas Gintaras Šileikis. Dainavo Gytis Paškevičius.

Vilniaus ceremonmeisteriu pristatytas Saulius Pilinkus tikėjo, jog kitais metais antrosios R. Kriuko kūrybos parodos sulauks sostinės gyventojai. Etnokosmologijos muziejaus direktorius Gunaras Kakaras su humoru kalbėjo, jog trečioji panevėžiečio stiklo dailininko paroda turėtų būti jo vadovaujamame muziejuje. Norinčių išreikšti nuomonę apie Panevėžyje augusį, Kaune aukštuosius dailės mokslus išėjusį ir vėl į gimtąjį miestą grįžusį R. Kriuką buvo tikrai daug.

Naujienų vaivorykštė

Skirtingi

Laimutė Vasiliauskaitė

Parodos atidarymo akimirka: UNESCO komisijos sekretoriato kultūros programų vadovas Arūnas Mark ir Lietuvos menininkė Rolana Čečkauskaitė prie Nikos Terzio darbų

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje veikia tarptautinė tapybos paroda „Trys skirtingi“ (Three different). Joje rodomi trijų skirtingo stiliaus ir skirtingos technikos menininkų, susijusių su Lietuva, Graikija, Švedija ir Lenkija, darbai. Parodos autoriai – Rolana Čečkauskaitė, Sarantis Gagas  ir Nikos Terzis. Tiesa, atidarant parodą iš visos trijulės dalyvavo tik viena – Rolana, nes kitų nebuvo Lietuvoje.

Naujienų vaivorykštė

Smuikavo medikams

Džiuljeta Kulvietienė

Kauno klinikų darbuotojams ir pacientams koncertą dovanojo vienas žymiausių Lietuvos kultūros ir meno žmonių, smuiko virtuozas Vilhelmas Čepinskis. Fortepijonu akomponavo Loreta Haidari. Maestro atliko H. Wieniavski, J. Suk, E. Ysaye, I. Albeniz, P. Sarasate ir kitų kompozitorių kūrinius.

V. Čepinskio kūrybinė biografija – spalvinga kaip ir jo griežimas smuiku. Koncertai įtakingiausių pasaulio valstybių oficialiems asmenims ir padėkos koncertas už išsaugotą liepų alėją eiliniams prospekto gyventojams, labdaros koncertai bažnyčiose. Būsimas pasaulinio garso smuiko virtuozas ir dirigentas V. Čepinskis septynerių pirmąkart debiutavo Kauno filharmonijoje. Būdamas dešimties, pirmą kartą atliko H. Wieniavskio Antrąjį koncertą smuikui su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru kaip solistas. Vėliau – debiutai Tilles centre Niujorke, Carnegie Hall (Niujorkas), Concertgebouw (Amsterdamas) ir Maskvos Didžioji konservatorijos salė. Smuikininko koncertai per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją transliuojami nuo tada, kai jam sukako 11 metų. V. Čepinskis buvo pakviestas groti Švedijos ir Norvegijos karališkų šeimų oficialių vizitų į Lietuvą metu. 1991 metais grojo Lietuvos narystės Jungtinėse Tautose suteikimo ceremonijoje. 1991 metais Madride Jos Didenybė Ispanijos karalienė, dalyvaujant Jordanijos ir Graikijos karalienėms, už meno sklaidą Europoje apdovanojo iš Kauno kilusį smuikininką V. Čepinskį Maria Pia Fanfani fondo „Kartu už taiką“ medaliu. 1998 metais V. Čepinskis gavo asmeninį lordo Yehudi Menuhino kvietimą koncertuoti su Londono simfoniniu orkestru. 1998 m. išrinktas įsimintiniausiu Kauno menininku. 2003 metais už nuopelnus savo šaliai Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus įteikė Vilhelmui Čepinskiui Riterio kryžių. 2004 metais V. Čepinskis subūrė trylikos styginių instrumentų kamerinį orkestrą, kuriame groja jauni, talentingi muzikai iš visos Lietuvos. 2005 metais šiam kolektyvui suteiktas „Camerata Klaipėda“ vardas. Specialią apybraižą apie orkestrą parengė tarptautinis televizijos žinių tinklas CNN. 2005 metais V. Čepinskis išrinktas atstovauti Lietuvai parodoje EXPO 2005, kuri vyko Japonijoje. Nemokamą koncertą Kauno Draugystės parke smuikininkas surengė 2011 metų rudenį atsidėkodamas už tai, kad buvo sureaguota į prašymą išsaugoti apie tuziną liepų prie daugiabučio V. Krėvės prospekte. O netrukus vieną penktadienio popietę dovanojo savo muziką Kauno klinikoms ir artimai bendravo su klausytojais.

Naujienų vaivorykštė

Ebru menas – piešimas ant vandens

Džiuljeta Kulvietienė

Ebru technika dirba Eglė Veršinienė

LSMU MA Vaikų ligų klinikos onkohematologinio poskyrio mažuosius pacientus ir personalą aplankė išties ypatingos dailininkės – jos tapo ant vandens, bet su vandeniu jų tapyba neišgaruoja. Atvirkščiai, kai kurie šia tapymo technika atlikti paveikslai gyvuoja ne vieną šimtmetį.

VšĮ „Meda project“ vykdo projektą „Už spalvingą ir teisingą vaikystę“. Jo metu bendrauja su onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais, pristato jiems Ebru meną, kaip relaksacinę, terapinę priemonę. Projekto metu poskyryje besigydantys vaikai galės patys jį išbandyti. VšĮ „Meda projekt“ direktorės Eglės Veršinienės teigimu, Ebru menas siekia 500 metų istoriją ir net patys pirmieji darbai išlaikė nė kiek nepakitusį spalvų ryškumą.

Atmintis

Tėvynės meilė, atsiskleidusi dailininko kūryboje

Dailininko Jurgio Juodžio 100-osioms gimimo metinėms

Vilmantas KRIKŠTAPONIS

Dailininkas Jurgis Juodis (1911 – 1986 )

„Menas niekad nemiršta. Menas yra, kaip ir mokslas, žmogaus didybė. Be meno pasaulis būtų nuobodus, niūrus, juodas ir varganai neturtingas.“ Taip apie meną kažkada rašė lietuvis dailininkas ir patriotas Jurgis Juodis, nuo kurio gimimo jau prabėgo 100 metų.

J. Juodis gimė 1911 m. spalio 22 dieną Kebliškių kaime, anuometiniame Pakuonio valsčiuje, dabartiniame Prienų rajone. Būdamas be galo pastabus, vos kelerių metų sulaukęs, radęs kur anglies ar kreidos gabaliuką, Jurgiukas piešė įvairius vaikiškus piešinėlius ant ko tik pakliūdavo – ant sienų, durų ir kitur. Piešė įvairias figūras, gyvulius, o ypač mėgo piešti žirgus.

Naujienų vaivorykštė

Ikonos ant stiklo

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prie ikonų ant stiklo ekspozicijos –Antanas Vilūnas (kairėje) ir Utenos Kristaus Žengimo į dangų vikaras kun. Vitalijus Kodis

Lapkričio 3 dieną Utenoje lankėsi Ypatingasis ir Įgaliotasis Ukrainos ambasadorius Lietuvos Respublikoje  Valerijus Žovtenko, Kultūros atašė Olena Masneva ir juos atvežęs ambasados vairuotojas Mykolas Dziadin. Šią kelionę paakino iš Ukrainos atvežtos ikonos ant stiklo ir jų ekspozicija – paroda Utenoje Antano ir Motiejaus Miškinių bibliotekoje.

Ukrainiečiai, prieš apžiūrėdami parodą, susipažino su spaustuve-leidykla „Indra“. Apie jos įkūrimą, veiklą, atliktus ir numatytus darbus įdomiai pasakojo Žaneta Kibickienė.