Kultūros zona

2011 metai

Naujienų vaivorykštė

Latvio porcelianas

Benjaminas ŽULYS

Keramikas Juris Bergins (dešinėje) su kolegėmis

Parodos – nuo Rygos iki Naujosios Zelandijos

Kauno keramikos muziejuje buvo atidaryta žymaus keramikos meistro, žinovo ir propaguotojo, taip pat – baltų kultūros, susietos su keramika, žinovo Jurio Bergins jubiliejinė paroda „Porcelianas“. Pats pavadinimas byloja, kad čia eksponuojami porceliano kūriniai. Juris – latvis, gimė ir augo Rygoje. Baigęs Rygos dailės akademiją, netrukus įsijungė į Latvijos kultūrinį gyvenimą, aktyviai dalyvavo tarptautiniuose konkursuose, parodose, taip pat – įvairiose šalyse vykusiuose simpoziumuose. Dabar gyvena ir dirba Kaune, turi savo keramikos dirbtuves. Jis yra įvairių iniciatyvų sumanytojas bei kuratorius. Tarptautinio pripažinimo menininkas sulaukė 1995 metais laimėjęs antrą vietą prestižiniame keramikos konkurse Italijoje, Faenzos mieste. Čia dalyvavo menininkai iš 59 šalių. J. Bergins darbai taip pat buvo eksponuojami Faenzos keramikos kolekcijos parodoje kartu su tokių žymių pasaulio dailininkų kaip Pablo Pikaso, Peter Voulkos ir kitais kūriniais. Jis – Latvijos dailininkų sąjungos narys, Lietuvos dailininkų sąjungos garbės narys, Tarptautinės keramikos asamblėjos Ženevoje garbės narys, įvairių parodų dalyvis. Šios parodos eksponatai – tai tik maža dalis jo kūrinių, nes kiti darbai šiuo metu eksponuojami Japonijoje, Prancūzijoje, Kinijoje, Italijoje, Australijoje, Kanadoje, JAV, Naujojoje Zelandijoje, Danijoje, Vokietijoje, kitose šalyse. Kaip teigė Kaune atidarytos parodos organizatoriai, galima drąsiai tvirtinti, kad J. Bergins yra plataus tarptautinio pripažinimo menininkas. Į Kauną jį prieš keliolika metų atvedė meilė – tuomet dar būsimoji žmona, kaunietė Živilė Barzdilauskaitė, taip pat keramikė. Jie susipažino Latvijoje, Jurmaloje vykusiame simpoziume, ir nuo tada jų keliai eina vienas greta kito. Dabar Juris nesunkiai kalba lietuviškai. Ponia Živilė taip pat dalyvavo Jurio parodos atidaryme.

J. Bergins yra nuolatinis keramikos parodų katalogų sudarytojas bei fotografas, taip pat – informacijos užsienio leidiniams apie Kaune vykstančias keramikos parodas, menininkų kūrybinius pasiekimus teikėjas. Jo paties sukurtuose porceliano darbuose itin savita menine raiška išsakomos socialinės ir egzistencinės temos. Svarbiausi darbai – „Girdžiu ir matau“, „Krizė“, „Tarp Karlo Markso ir Johno D. Rokfelerio“ ir kt. Kūrinio esmė išgaunama iš skirtingų meninės raiškos elementų, skulptūrines detales priešpastatant nutapytiems siužetiniams paveikslams. Juose tarsi dėstomi pasakojimai, susiję su žmogaus gyvenimu, politinėmis realijomis. J. Bergins pelnė ne vieną tarptautinį apdovanojimą.

Jurio žmona Živilė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, dabar – Kauno skyriaus Keramikos sekcijos pirmininkė, simpoziumo „Redukcija“, apžvalginių keramikos parodų, penkių kasmetinių keramikos parodų „Pavasaris“ organizatorė, dalyvavo 14 tarptautinių keramikos simpoziumų, surengė 17 autorinių parodų, taip pat parodų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, JAV, Rusijoje, Japonijoje, Vokietijoje, Italijoje, kitose šalyse dalyvė. Apdovanota „Santakos“ garbės ženklu.

Baltiški ženklai

Paroda „Porcelianas“ susideda tarsi iš dviejų dalių. Viena – puošnusis porcelianas, antroji – teorinė, pasakojimas apie virvelinę baltų keramiką, apie baltiškų vardų paplitimą kitose šalyse. Šiais dalykais aktyviai domisi J. Bergins. Kai kuriuos keramikos pavyzdžius jis parodos lankytojams parodė ekrane. Menininkas sakė, kad apie virvelinę keramiką nemažai kalbėta, bet dar esama nemažai spragų. Anot menininko, baltų istorija, kultūra gyvuoja apie 5000 ar dar daugiau metų. „Šios istorijos pėdsakų matome kasdien – tai mūsų protėvių palikti ženklai, ornamentai, simboliai. Keramika dėl savo savybių iki mūsų dienų išlaikė daug vertingos informacijos“, – sakė menininkas. Teigiama, kad baltų ornamentika – geometrinių formų dekoras, tačiau, vėlyvojo neolito žmonių požiūris į pasaulį buvo visiškai kitoks negu dabartinių. Simboliai buvo labai svarbūs – tai tų laikų žmonių religijos ir gyvenimo sampratos atspindys.

Be to, pripažįstama, kad baltiški upių pavadinimai aptinkami nuo Uralo iki Vyslos. Dar daugiau – tokie upių pavadinimai aptinkami vakaruose prie Atlanto vandenyno Prancūzijoje (Virve, Diege, Saule, Vilaine, Ripa, Vezere), Didžiojoje Britanijoje, Airijoje (Meden, Ouzel, Brede, Corve).

Vienos didžiausių pasaulio upių vardas Sibire Jenisej primena Janio, Jano vardą, upė Lena primena latvių kalbos žodį „lena“ – „lėta“, ir iš tikrųjų upės srovė už 78 km žymiai sulėtėja. Amūras atitinka latvišką žodį – „plaktukas“. Per visą Kinijos teritoriją teka didžiausia Eurazijos upė Jangdzė, šis upėvardis turi dėmenį Jan.

Tačiau renginio akcentas buvo paroda. Kodėl ji jubiliejinė? Todėl, kad tomis dienomis J. Bergins sukako 50 metų. Parodos organizatoriai ir lankytojai jam spaudė ranką, dovanojo gėles. Be to, paroda buvo surengta Latvijos nepriklausomybės dieną. Ta proga parodos organizatorė Ž. Bergins simboliškai pavaišino svečius garsiuoju „Rygos“ balzamu.

Kaunas

© 2011 „XXI amžius“