Kultūros zona

2011 metai

Naujienų vaivorykštė

Dvasingos skulptūros

Laimutė Vasiliauskaitė

Sveikinimai skulptorei Tamarai Janovai

Autoportretas. 1987

1971–1991 m. sukurtų darbų fotografijų ekspozicija

Vilniaus Šv. Jono gatvės galerijoje atidaryta jubiliejinė skulptorės Tamaros Janovos paroda „40 kūrybos metų“ (skulptūra, medaliai), kuri kartu skirta ir jos 70-mečiui. Jubiliatė yra viena iš produktyviausių, įvairiabraižiu talentu apdovanota Lietuvos menininkė (skulptorė, medalininkė), kurios rankoms paklūsta ir bronza, ir medis, ir šamotas; kartu labai kuklus žmogus. Gal todėl jos gausus darbų palikimas sudėtas į mažą juodai baltą lankstinuką, o ne į didelį spalvotą albumą, jubiliejinė paroda surengta ne Nacionalinėje dailės galerijoje, o Šv. Jonų gatvės… Taigi daugelis jos pirmojo kūrybos dvidešimtmečio (1971–1991) darbų rodomi fotonuotraukų pavidalu, o 1991–2011 metų atrinktais įdomiausiais darbais galima gėrėtis visose Šv. Jono gatvės galerijos salėse. Parodoje taip pat eksponuojama apie 20 įvairiu laikotarpiu jos sukurtų teminių medalių.

T. Janova 1971 metais baigė Vilniaus dailės akademiją (anksčiau vadinosi Lietuvos TSR valstybinis dailės institutas), nuo 1976 metų Lietuvos dailininkų sąjungos narė . Kaip pedagogė dirbo dailės mokyklose, gaudavo tuometinio Dailės kombinato užsakymų.

Jos kūrinių yra įsigiję tokie pasaulio muziejai kaip Čikagos M. K. Čiurlionio, Londono „British museum“ (medalis – Pranciškus Smuglevičius), Šveicarijos Lozanos olimpinių žaidynių muziejus (1 darbas); ir LTSR kultūros ministerija (30 darbų), ir Rusijos kultūros ministerija (5 darbai). Apie 15 jos didesnių darbų atrado vietą gamtoje: Vilniaus ir Klaipėdos viešose erdvėse, pavyzdžiui, Besimaudanti (šamotas, 2002) Vilnelės vandeny; Geros mintys (šamotas, 2006); Gyvenimo knyga (šamotas, 2010) – ant akmenuotos krantinės.

Kalbant apie K. Donelaičiui skirtus skaitymo metus, itin genialia idėja pasižymi jos kuklus darbas Donelaičio atminimui (bronza, 2011): vos iškeltas šešėliuotas varpas, išpjautas taip, kad pakanka pamatyti knygą laikantį patį K. Donelaitį. Nemažai skulptūrų atrodo gyvos ne vien dėl veido išraiškos ar kitų detalių, jos tarsi juda, jaučia, skrenda, groja, šaukia, verkia arba iškalbingai tyli.

T. Janovos darbas Už Tėvynę (granitas, bronza) 1986 metais įvertintas LTSR valstybine premija.

Autorė yra surengusi 22 personalines parodas, dalyvavo 22 kūrybiniuose pleneruose, 124 grupinėse parodose: Latvijoje, Rusijoje, Italijoje, Austrijoje, Olandijoje, Jungtinėse Valstijose. Svarbiausios tarptautinės parodos: 1987 metais – jaunųjų dailininkų paroda SSRS Dailės akademijoje; Rusijos ir Baltijos dailininkai Olandijoje (Leyden Art Fair), 6-oji Baltijos medalių trienalė Latvijoje (Jelgavos muziejus), LDS kilnojamoji dailės kolekcija, Art gallery st. Teresa, Italija ir Austrija; 2009 metais – Lietuviškas sezonas Vašingtone, Viktor Galery ir Čikagos M. K. Čiurlionio vardo muziejuje. Ši personalinė paroda – jau dvidešimt antroji (nuo 1991 m.).

Štai ką apie jos kūrybą rašo kritikai:

„Tamaros Janovos kuriami jusliškai konkretūs objektai išreiškia norą susitikti su savimi emociškai stabilioje aplinkoje. Literatūriškame dailininkės vizijų romantizme pabrėžiamos fundamentalios žmogaus dvasinės savybės. Tokį įspūdį visų pirma sukelia tūrių modeliavimas. Aptakiose, išcentrinėse viena į kitą įsiliejančiose formose dominuoja dvasinės ir fizinės sferos harmonija. Kiekviena skulptūra tampa pažinimo fakyru, ištroškusį piligrimą vedančiu anapus majos skraistės tyvuliuojančios oazės link“ (Ignas Kazakevičius).

„Tamaros Janovos bronzinės figūros šiltos ir asmeniškos. Akivaizdu, jog net tokių nedidelių matmenų metalas gali įkūnyti emocijas: jaukios, klasikinės moterų figūros alsuoja modernizmo dvasia, jas norisi paliesti ranka ar paglostyti žvilgsniu“ (Jurgita Ludavičienė).

Į parodos atidarymą susirinko labai daug skulptorės draugų: ir oficialių, ir neoficialių, pasakyta daug gražių kalbų, įteikta daug gėlių, pavirpinta smuiku, visi buvo pavaišinti vaisiais ir vynu.

Vilnius
Autorės nuotraukos

© 2011 „XXI amžius“