|
Priekaištas
Ei, žmonės, kur jūs taip skubate, ko taip lekiate, lyg akis išdegę? A
jūs nešate gėles ant savo artimųjų kapų, jūs skubate jiems uždegti žvakelę, kad, sukalbėję maldelę, vėl bėgtumėte atgal, vėl skubėtumėte, bet kur dabar?.. Ar susimąstote bent vienas, kad ir jūsų gyvenimas greitai baigsis čia, kad jau kiti skubės nešini gėlėmis, kad jau kiti skubės uždegti jums žvakelę, ir taip be galo
Ar matote, kad visos kapinės paskendusios gėlių jūroje, ar matote, kad jos šviečia, kad tai šviečia mirusiųjų miestas? Matote! Gerai, kad matote, bet skubėdami ar matote, kad čia, patvoryje, kur palaidoti benamiai, tamsu, ar matote, kad čia nėra gėlių? Ne, to jūs nematote. Ir kam? Šiandien jūs laimingi, šiandien turite viską, kas žmogui reikalinga, bet ar tikrai? Ar esate užtikrinti, kad jūsų neištiks toks pat likimas kaip tų, kurie čia, patvoryje, guli, guli visų pamiršti, niekieno nelankomi
Gal ir jie kažkada skubėjo pro čia, skubėjo net nesusimąstydami, kad gyvenimas yra žiaurus, ne tik žiaurus, bet ir be galo trumpas. Susimąstykite, sustokite nors minutėlei. Jeigu nenorite uždegti jiems žvakelės, nors sukalbėkite maldą. Kadjūs žinotumėte, kaip jiems tai reikalinga, kaip jie laukia jūsų maldų, tikrai nebūtumėte abejingi
Juk ir jie kažkada turėjo namus, buvo jauni, stiprūs, juos mylėjo ir gerbė. Pagalvokite, pamąstykite. Dabar jūs esate jauni, gerbiami, bet ar turite atjautą kitiems, ar turite atjautą tiems, kurie čia guli? Vargu, tikrai vargu
Dauguma apie tai net nesusimąstote
Pažvelkite, kad ir į tą kraštinį kapą. Jis dar visai naujas. Dar nespėjo išblukti raidės ant medinio kryželio, dar matosi užrašas, kas čia palaidotas. Kartais nėra net gimimo datos, užtenka, kad yra mirties data
Gal kada nors pro šalį praeis ir tie, kurie kažkada jį gerbė, ir tie, kurie kažkada jį mylėjo
Gal praeis artimieji ir netyčia perskaitę užrašą nustebs:
žiūrėk, tai jis čia palaidotas, o aš maniau
Ką tu manei?.. Manei, kad išbraukei jį iš savo gyvenimo ir jis išgaravo kaip dūmas? Bet niekad nepagalvojai, kaip jam sunku
Nepagalvojai, kad gal jis neturi pastogės, neturi duonos, nepagalvojai, kad jam šalta, kad naktimis neturi kur prisiglausti
Nepagalvojai, nepamąstei apie tai, kad jis renka butelius iš konteinerių, kad ieško juose išmestos duonos kriaukšlės, ieško rūbo, kad galėtų pridengti savo varganą, ligų iškamuotą kūną. Neprisiminei nei Kristaus žodžių
ką padarėte vienam iš mano brolių, tą padarėte man
Ir kam? Juk tau šiandien gera, ką čia atjausi kiekvieną bomžą
O gal jis renka tuos butelius, kad galėtų nusipirkti svaigalų, gal jis tiesiog valkata, tingintis dirbti? O ar paklausei bent vieno, kodėl jis renka tuos butelius, kodėl jis kuičiasi šiukšlių konteineriuose? O tu paklausk! Kaip tada pasikeis tavo požiūris į bomžus, kaip tada atsivers tau akys, kaip tada tu daug ką suprasi
Tada tu nepraeisi pro kapelius patvoryje, tada tu uždegsi žvakelę, tada tu sukalbėsi maldą, tik tada tu būsi žmogus, žmogus, reikalingas Dievui
Algimantas BALYS
Pasvalys
© 2011 XXI amžius
|