Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
|
RUBRIKOS
|
|
|
|
PRIEDAI
|
|
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
| Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją |
|
MŪSŲ
RĖMĖJAS |
|
|
Popiežius įžiebė didžiausią Kalėdų eglę
Popiežius Benediktas XVI iš savo namų Vatikane, naudodamasis planšetiniu kompiuteriu, elektroniniu būdu įžiebė Gubio miestelio Kalėdų eglę centrinėje Italijoje. Iliuminuota eglės išvaizdos instaliacija ant Apeninų kalno šlaito yra 750 metrų aukščio ir 450 metrų pločio. Italų žiniasklaida Gubio Kalėdų eglę vadina Didžiausia Kalėdų egle pasaulyje. Eglės įžiebimas Italijoje susilaukė daug dėmesio. Vatikano Televizijos centro perduodami vaizdai iš Vatikano ir Gubio buvo rodomi tiesioginiame eteryje per Italijos visuomeninės televizijos RAI pirmąją programą. Gubio Kalėdų eglės žiburiai prasideda prie miesto viduramžiškų mūrų ir beveik dešimties kilometrų ilgio lynais formuoja jos pavidalą Ingino kalno šlaite virš miestelio. Eglės kontūrus ryškina trys šimtai didelių žalios spalvos žibintų, o jos vidus apšviestas dar kitais keturiais šimtais žibintų. Viršūnė, prisiliečianti prie kalno viršuje esančios Gubio miestelio globėjo Šv. Ubaldo bazilikos, papuošta didžiule žvaigžde. Vien Betliejaus žvaigždės plotas siekia 1000 kvadratinių metrų. Eglė matoma už penkiasdešimties kilometrų. |
||||
|
|
||||
|
Religijos laisvės ir migracijos aktualijos Mindaugas BUIKA
Vatikano nuostatos Vilniaus konferencijoje Lietuvai šiemet pirmininkaujant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) Vilniuje vykusioje jos 18-oje Ministrų Tarybos sesijoje, kurioje dalyvavo kelių dešimčių valstybių užsienio reikalų ministrai, Šventajam Sostui atstovavo santykių su valstybėmis sekretorius prancūzas arkivyskupas Dominikas Mambertis. Gruodžio 6 dieną sakytoje kalboje išdėstęs kai kuriuos Katalikų Bažnyčiai rūpimus tarptautinės politikos klausimus, jis palankiai atsiliepė apie Lietuvos vyriausybės ir jos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio pastangas skatinti politinę valią, kad būtų įtvirtintas kultūros ir taikos dialogas ESBO terpėje. Tai visai teisėtas vertinimas, rodantis Lietuvos brandą ir gebėjimą vadovauti globalinėms struktūroms: ESBO yra didžiausia politinė šiaurės pusrutulio organizacija, kuriai priklauso 56 šalys nuo Kanados iki Kazachstano. |
||||
|
|
||||
|
ESBO sustikime neišvengta aštrių kampų
Tarp aukšto rango užsienio svečių, dalyvavusių gruodžio 67 dienomis Vilniuje surengtame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų Tarybos susitikime, buvo apie 40 ESBO narių ministrų: Vokietijos, Turkijos, Ispanijos, Ukrainos, Švedijos, Olandijos, Liuksemburgo, Kazachstano, Graikijos, Lenkijos, Baltarusijos, Azerbaidžano, Belgijos, Kanados, Danijos, Suomijos, Gruzijos, Airijos, Serbijos, Latvijos, Estijos ir kitų šalių. Susitikimas Vilniuje buvo surengtas todėl, kad Lietuva šiemet baigia metus trukusį pirmininkavimą ESBO. Nuo 2012 m. sausio 1-osios vadovavimas perduodamas Airijai. Lietuva prie šios organizacijos prisijungė 1991 metais. Dėl užimtumo į susitikimą neatvyko Europos Sąjungos (ES) įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton, dėl santykių su Lietuva pablogėjimo neatvyko Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Svarbiausi svečiai susitikime buvo JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton bei Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, tarp kurių ir vyko didžiausi nesutarimai ir ginčai. |
||||
|
|
||||
|
Lietuvos kraštotyros draugija gyvuoja 50 metų Audronė BEREZAUSKIENĖ Anykščių L. ir S.Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja
Vilniuje, Liaudies kultūros centre, lapkričio 25 dieną vyko 12-asis Lietuvos kraštotyros draugijos suvažiavimas, kuriame paminėtas Kraštotyros draugijos gyvavimo 50-metis. Suvažiavimą pradėjęs Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininkas Aleksandras Šidlauskas priminė, kad oficialioji Lietuvos kraštotyros draugijos įkūrimo data 1961 metai, o 1964 metais įvyko pirmasis kraštotyrininkų suvažiavimas. Tais pačiais metais išleista pirmoji monografija iš kraštotyrininkų ekspedicijos Zervynos. |
||||
|
|
||||
|
Povilas Mataitis
...bet aš, jaunyste, tavęs nepažinau. Nepažinau, bežade šmėkla tu praėjai prošal, nuleidusi žemyn skaisčias akis... Ir tik atvėrė prieš tave, ir tik uždarė vėl sunkias kalėjimo duris. |
||||
|
|
||||
|
Amžinybėn iškeliavo paskutinis Minaičių suvažiavimo partizanas
Mirė vienas iš Lietuvos partizanų vadų, pasitarimo Minaičiuose 1949 metais organizatorių, Lietuvos Kovos sąjūdžio Prisikėlimo apygardos vado adjutantas Viktoras Šniuolis. Jo ranka buvo atspausdinta 1949-ųjų Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio Deklaracija, jis vadovavo partizanų vadų suvažiavimo apsaugos organizavimui. Viktoras Šniuolis gimė 1925 m. lapkričio 8 d. Miežaičių kaime, Radviliškio rajone. Tėvai turėjo ūkį, 27 hektarus žemės. |
||||
|
|
||||
|
Naujos mintys apie vaivorykštę Saulius Stoma Ne, tai nebus komentaras apie homoseksualų teises į šeimą. Manau, turime daug didesnių problemų. Sako, visa Europa stovi ties žlugimo riba, o euras beveik pasmerktas. Jei ne išnykimui, tai bent jau ženkliam nuvertėjimui. Apokaliptinės pranašystės, greičiausia, neišsipildys. Tačiau Europa ir galbūt visas pasaulis akivaizdžiai klimpsta į ekonominio sąstingio fazę. Bent jau tokia tikimybė šiuo metu yra pati didžiausia. Taigi Lietuvai reikia būti pasirengusiai atlaikyti dar vieną smūgį iš išorės. Po 20082009 metų krizės visą laiką augęs eksportas, nuo kurio esame labai priklausomi, traukiantis rinkoms, vėl ims mažėti. Sunkiau bus pasiskolinti ir pinigų. Ką esant tokiai situacijai turi daryti racionali visuomenė? Be jokios abejonės susitelkti ir pasiruošti labiausiai tikėtiniems raidos scenarijams, kokie nemalonūs jie bebūtų. Sąmoningai pabrėžiu: visuomenė, o kartu su ja ir valdžia. Jeigu naują krizės bangą pasitiksime su tokiu pačiu susiskaldymu ir nepasitikėjimu visais, Lietuvos laukia liūdni laikai. Prie ir taip valstybės tvarumui pavojingo kasmetinio 50 tūkstančių emigrantų srauto prisidės naujų nusivylėlių. |
||||
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |