|
(Ne)kasdienė rinkodara
Auksė Tamašauskaitė
Dar nespėjo ant kapų užgesti žvakės, kai parduotuvėse prasidėjo masinė psichozė: blizgučiai, eglutės, žaisliukai ir kiti Kalėdoms skirti aksesuarai. Tai nestebina ir nėra ko skųstis, tereikia džiaugtis, kad jų nesudėjo į lentynas vienu metu.
Nežinau, ar skaitytojai prisimena, bet anksčiau žmonės turėjo daugiau, nei tik pareigos jausmą. Atėję į kapines, ne tik uždegdavo žvakę, bet ir mokykloje išmoktą maldą už mirusius sukalbėdavo. Aišku, tuomet nesuprasdavau, kodėl jie žūtbūt stengiasi, kad žvakė neužgestų... viltis, prisiminimas, atgaila, o kas dabar? Dabar madinga pirkti žvakes, kurios gali degti 80 valandų (juk patogu, praktiška, pritaikyta vartotojui). Taigi sugaištamos vos penkios minutės kol uždegama žvakutė ir greitai nusėlinama šalin, nebent dar pamatysi murmant lūpose amžiną atilsį jiems...Viešpatie.
Pamatę tuos visus brangius kalėdinius blizgučius, ar pagalvojam, kokia iš tiesų tai šventė? Dabar visi mėgsta sakyti: nepatinka nežiūrėk, taigi aš taip ir elgiuosi. Parduotuvėje visada keliauju tikslo link, ne todėl, kad mane visas tas šlamštas erzintų, tiesiog nesinori stumdytis dėl kalėdinio atviruko su olialia snieguole. Ir ką aš ant jo parašyčiau? Gal labai originalų sveikinimą: sveikinu su Šv. Kalėdom? Ak, kaip būtų nuoširdu, juk aš kiekvienais metais gaunu tokį nuostabų, už širdies griebiantį sveikinimą. Taip pat turiu pripažinti, kad man labiausia patinka mobiliojo ryšio operatorių sveikinimai: paskambinęs robotas linki jaukių ir gražių švenčių. Ak, tie nepakarojami sveikinimai iš pareigos... Juk vien dėl to verta laukti švenčių, ar ne?
Nesunku suprasti, kad kiekvienos šventės pagrindas stebuklingasis m-a-r-k-e-t-i-n-g-a-s (šį reiškinį reikėtų įtraukti į didžiųjų žmonijos išradimų sąrašą ir rašyti tik didžiosiomis raidėmis), o lietuviškai rinkodara. Te nesupyksta visi, mėgstantys žodį ekonomika ir besijuokiantys iš skaitančiųjų Navaką, kurio pavardė jiems asocijuojasi nebent su naviku, suprask kažkuo blogu.
Sklinda gandas, kad žmonės neturi pinigų, bet nesuprantu kodėl, kai per šventes noriu nusipirkti mandarinų, Maximoje susiduriu su žmonėmis, stumiančiais už save didesnius vežimėlius ir pavargstu stovėti eilėje dėl pusės kilogramo pusiau saldžios laimės.
Adventas trunka keturis sekmadienius, kuriuos dažnas tingiai praleidžiame ant sofos priešais teliką. Sakoma, kad tai metas, kuomet žmonės laukia kūdikėlio Jėzaus gimimo, bet mes neretai labiau laukiam nuolaidos sūdytai silkei. Be to, mėnuo prieš Kalėdas krikščionių susikaupimo ir apmąstymų metas, tačiau mums jis dažnai tik rūpesčių, kaip padaryti visus laimingais išleidžiant kuo mažiau pinigų dovanoms, laikas.
Jei nors trumpam pamirštume brangias Kalėdines dovanas ir nustotume skaičiuoti, kiek valgių paruošti, kad galėtume persivalgyti, mes atrasume tai, kas yra tikra ir nuoširdu, ir iš tiesų teikia didį džiaugsmą ir prasmę būti šiame pasaulyje (Kun. Robertas Šalaševičius).
© 2011 XXI amžius
|