2011 m. gruodžio 21 d.
Nr. 92
(1972)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Seimo narį siekiama pasodinti į kalėjimą

Seimo narys Naglis Puteikis

Naglis Puteikis nuo 2004 metų dalyvauja aktyviojoje politikoje. Ne vienerius metus vadovauja Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos Klaipėdos skyriui. Nuo 2007-ųjų išrinktas Klaipėdos miesto tarybos nariu. Šiandien – Seimo narys. Tačiau labiausiai N. Puteikis pastaruoju metu išgarsėjo dėl konflikto su STT Klaipėdos vadovybe. Susidaro įspūdis, jog šiandien jau niekam neįdomu, ar, remiantis parlamentaro N. Puteikio žodžiais, Klaipėdos STT vadovybė iš tikrųjų dirba atmestinai. Visos Lietuvos institucijos sukoncentravo savo dėmesį tik į tai, ar N. Puteikis turėjo teisę pavartoti vieną kitą aštresnį žodį, apibūdindamas STT pareigūnus. Bet juk valstybei labiausiai turėtų rūpėti šios painios istorijos esmė: ar tikrai uostamiesčio STT skyrius deramai neatlieka savo pareigų ir kodėl neatlieka. Apie tai su Seimo nariu Nagliu PUTEIKIU kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras VISOCKAS.

 

Jūs jau seniai kritikuojate Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos skyrių. Kodėl ir kokiais faktais remiatės?

Mano požiūris į uostamiesčio STT skyriaus vadovybę – kritiškas. Tokia nuomonė – ne iš piršto laužta. Ne vieną dešimtį kartų teko kreiptis į STT Klaipėdos skyrių. Ir galiu drąsiai tvirtinti, jog jis tinkamai neatlieka savo pareigų. Visiškai negina viešojo intereso net tada, kai sulaukia skundų iš politikų ar Kultūros paveldo departamento dėl galimų teritorinio planavimo dokumentų klastojimo. Tai – viena iš populiariausių kyšio rūšių. Kas nori greitai ir geroje vietoje ką nors pastatyti, privalo duoti daug didelių kyšių įvairiose grandyse.

Beje, tokiais atvejais bandoma sutaupyti lėšų ignoruojant kai kurias privalomas procedūras. Sakykim, į svarstymus nekviečiant visuomenės atstovų. Arba kviečiant tik tuos, kurie palankūs verslininkams.

Kiekvienas bandymas kreiptis į STT uostamiesčio skyrių baigdavosi vienodai: arba vilkindavo, arba tyrimą atlikdavo vangiai, laukdavo, kol sueis senaties terminas, arba visai nieko neatsakydavo. Tai – tipiškas šio skyriaus veikimo stilius.

Tada Jūs pradėjote varstyti centrinės STT būstinės duris Vilniuje?

Bandymai kreiptis į centrinę STT būstinę Vilniuje parodė, jog STT vadovybė kažkodėl užtaria uostamiesčio STT pareigūnus. Jei norime išsiaiškinti, kaip iš tiesų dirba uostamiesčio STT, palyginkime jų veiklą, pavyzdžiui, su Panevėžio ar Šiaulių STT pareigūnų veikla. Skirtumas – akivaizdus. Kontrastas rėžia akis. Jei šiauliečiai ir panevėžiečiai pagauna ir paties aukščiausio rango kyšininkų, piktnaudžiaujančių tarnybine padėtimi, beveik visose valdiškose institucijose, pradedant savivaldybėmis ir baigiant teismais, tai Klaipėdos STT pareigūnai, vaizdžiai tariant, nėra pagavę „stambių žuvų“. O juk uostamiestyje darbo, logiškai mąstant, turėtų būti žymiai daugiau. Tad man įdomu, kodėl STT vadovybė, konkrečiai – ponas Žimantas Pacevičius, nesiima konkrečių priemonių? Atsakymo į šį klausimą iki šiol neturiu. Jei tik susiduriame su stambesne statybos bendrove, tai mūsų skundai atsimuša tarsi žirniai į sieną. Stambesnės statybos bendrovės – nepajudinamos kaip granito uola.

Seimo Etikos ir procedūrų komiteto posėdyje, pateikdamas savo paaiškinimus, Jūs minėjote atvejį, kai viena įmonė tik imitavo, jog išveža užterštą gruntą.

Taip, tas atvejis – skandalingas ir puikiai iliustruoja, kaip iš tiesų dirbama. Taigi viena įmonė privalėjo užterštą gruntą išvežti iš uosto teritorijos. Žmonės nufilmavo, kaip darbininkai kasa, pluša. Bet visuomenė pastebėjo, jog surinkto grunto darbininkai niekur neišveža – tiesiog nuplukdo truputį į šoną ir suverčia atgal. Suverčia visai netoli tos vietos, kur buvo kasta, ir tik apsimeta, kad užterštąjį gruntą išgabena. O juk lėšų šiems darbams gauta iš Europos fondų. Kreipėmės į centrinę STT būstinę, nes kreiptis į uostamiesčio STT pareigūnus, mano supratimu, – beviltiška. Beje, Vilniuje taip pat nieko nepešėme.

STT vadovybė nenorėjo priimti Jūsų skundų?

Taigi... Atvažiuoju į STT priimamąjį Vilniuje. Paaiškinu, kodėl aš, klaipėdietis, kreipiuosi į Vilnių. Mano paaiškinimas – konkretus. Aš nepasitikiu uostamiesčio pareigūnais, nes STT darbuotojai, skirtingai nei šiauliečiai ir panevėžiečiai, nepagauna jokių stambių kyšininkų, piktnaudžiaujančių tarnybine padėtimi. Mano manymu, nesugauna ne dėl to, kad kyšininkų Klaipėdoje nėra, o dėl to, kad nenori gaudyti. Tačiau centrinės STT būstinės priimamojo darbuotojai atsisakė priimti dokumentus ir oficialiai užregistruoti mano laišką. Man neoficialiai paaiškinama, jog STT gal ir galėtų sučiupti kyšininkų, tačiau tokia veikla beprasmiška, kadangi teisėjai kyšininkavimu įtariamus pareigūnus vis tiek išteisins.

Po Jūsų primygtinių reikalavimų tyrimas vis dėlto buvo pradėtas, tačiau ne slaptas, o viešas, ir visa operacija tokiu būdu buvo sužlugdyta?

Būtent. Kai nenusileidau, o savo laiškus atkakliai siunčiau ir paštu, ir registruotais laiškais, kai priverčiau pasirašyti, jog mano dokumentai priimti, tada sostinės STT pareigūnai šios temos ėmėsi, bet permetė uosto policijai. Taigi atlikti tyrimą liepė pareigūnams, kurie neišmano seklių darbo specifikos. O čia reikėjo būtent seklių. Tereikėjo slapta stebėti, filmuoti, fiksuoti. Bet STT pasirinko priešingą, niekur nevedantį, kelią. Pasirinko kelią – ėmėsi viešo tyrimo. Jie išsidavė, kad tiria, ir toji bendrovė puolė mėtyti pėdas bei ieškoti būtinų leidimų. Ėmė skubiai viską derinti su aplinkosaugininkais. Sakyčiau taip: ne susitvarkė, bet apsitvarkė. Paaiškėjo, jog visus tenkina būtent tokia padėtis, kai užterštas gruntas neišvežtas ten, kur privalėjo. Tiesa, buvo nubausti keli eiliniai policininkai už tyrimo vilkinimą, nors jie, mano įsitikinimu, čia mažiausiai kalti.

Taigi niekaip nesuprantu, kodėl centrinė STT vadovybė taip atkakliai ir akivaizdžiai gina uostamiesčio padalinį. Aš net siūliau atlikti rotaciją – klaipėdiečius pasiųsti į Šiaulius ir Panevėžį, o šiauliečiams ir panevėžiečiams patikėti Klaipėdos regioną. Deja, jokios rotacijos nėra iki šiol. Matyt, Klaipėdoje susipynę labai dideli politiniai ir finansiniai interesai. „Klaipėdietiška tvarka“ kažkam, matyt, labai paranki. Ir tas kažkas – labai galingas bei įtakingas.

Jei teisingai suprantu, po pažertos kritikos STT vadovybė ėmėsi jai nebūdingų funkcijų – pradėjo skųsti tuos, kurie ją kritikuoja?

STT vadovybė griebėsi atsakomųjų veiksmų. Pradėjo mane skųsti. Skundžia visoms institucijoms iš eilės ir visiems, kam tik gali. Kol nebuvau Seimo narys, skundė Klaipėdos miesto tarybos etikos komisijai, dabar, kai tapau parlamentaru, buvau apskųstas Seimo etikos ir procedūrų komisijai.

Koks pagrindinis tokių skundų tikslas?

Jie rado ppriemonių, kurių pagalba tikisi mane nutildyti. Prokuratūra gavo verslininkų pareiškimą, esą aš pažeidžiu jų interesus, nes trukdau atlikti statybos darbus. Bet aš negaliu duoti leidimo, kadangi verslininkai savo statybų nesuderino pagal Paveldo apsaugos departamento nuostatas. Beje, mano oponentai nukerpa teismo sprendimo pabaigą: „suderinti pagal departamento sąlygas“. O sąlygos tokios: mes prašome, kad naujosios statybos nedarkytų istorinio Klaipėdos miesto charakterio. Tačiau tie verslininkai absoliučiai nesistengė, kad jų supermodernūs vadinamieji „stiklainiai“ atitiktų istorinę uostamiesčio aplinką. Mes prašėme atstatyti vieną senovinį pastatą ir viską pritaikyti prie to meto architektūros. Verslininkai nesutiko...

Su Generaline prokuratūra Jums bendradarbiauti sekasi lengviau?

Generalinė prokuratūra (GP), skirtingai nei centrinė STT vadovybė, yra priėmusi iš manęs net penkis skundus dėl prasto Klaipėdos prokurorų darbo. Ne tik priėmė, bet ir nustatė, jog keturi mano pareiškimai – pagrįsti. Taigi pagal mano pastebėjimus GP panaikino kai kuriuos nepagrįstus privatizavimus, anuliavo kelis savivaldybei nenaudingus sandorius.

Kokių priekaištų sulaukėte iš nepatenkintų verslininkų? Kuo Jūs buvote kaltinamas?

Verslininkai pareiškė, kad aš pažeidžiu jų interesus, kad trukdau statyti. Bet juk aš netrukdau jų verslui. Statykite, kiek tik geidžia širdis, bet pagal nurodytas sąlygas. Jie privalo suderinti statybos planus su mumis. Ir ne bet kaip, o būtent pagal nustatytas Paveldo apsaugos departamento sąlygas.

Esmė štai kokia: grupė verslininkų įkūrė akcinę bendrovę, kuri supirkinėjo nekilnojamąjį turtą Klaipėdos centre, beje, labai problematiškose vietose. Būtent tose vietose, kur negalima bet ko ir bet kaip statyti. Tada verslininkai ten sumanė statyti didelį pastatų kompleksą. Mes paprašėme, kad būtų atstatytas vienas senovinis pastatas, kuris bent šiek tiek pridengtų jų moderniuosius dangoraižius – vadinamuosius „stiklainius“. Siekėme gražių tikslų: kad ir po naujųjų statybų praeivis suvoktų esąs senoviniame Klaipėdos kvartale. Verslininkai nesutiko. Kreipėsi į teismą. Teismas priėmė sprendimą – įpareigojo suderinti pagal departamento nurodytas sąlygas. Sąlygos reikalauja, kad būtų maksimaliai atsižvelgiama į istorinį paveldą.

Jūsų veikla susidomi Organizuoto nusikalstamumo skyriaus darbuotojai? Į Jus pradedama žvelgti kaip į potencialų, beje, stambaus kalibro, nusikaltėlį?

Taip. Nes verslininkai rašo raštą, esą aš piktnaudžiauju tarnybine padėtimi – nevykdau teismo sprendimo. Bet tyčia nutylima labai svarbi teismo nutarties dalis, kurioje įsakmiai nurodoma „suderinti pagal departamento nurodytas sąlygas“. Tačiau tos labai svarbios sakinio pabaigos tam tikros institucijos specialiai nepastebi, ją igoruoja. Ir pradedamas ikiteisminis tyrimas. Medžiaga perduodama Organizuotų nusikaltimų tyrimų skyriaus darbuotojams. Sąmoningai parenkamas šis skyrius. Tarsi demonstruojama, kad ieškoma visos organizuotos nusikaltėlių grupės. Sprendžiant iš šio veiksmo daug kas gali susidaryti nuomonę, jog aš subūriau nusikaltėlių grupuotę. Suprask, vadovauju visuomenininkams bei paveldo ir aplinkos apsaugos specialistams, kurie piktybiškai, sąmoningai kenkia vienos ar kelių bendrovių akcininkams.

Štai tada ir prasideda teisminė ekvilibristika?

Man norima iškelti baudžiamąją bylą. Norima, kad tai inicijuotų būtent tie pareigūnai, kurie tiria organizuotų nusikaltimų veikas. Skamba įspūdingai. Bet keisčiausia, kad šis reikalas perduodamas tirti tai pačiai STT, kurią jau seniai kritikuoju.

Taip bandoma pažeminti Jus, kaip politiką, atkakliai ginantį viešąjį interesą?

Netiesiogiai metamas šešėlis, kad aš – kyšininkas. Puikiai prisimenu, kaip tyrėja, kuri neturi jokio supratimo nei apie istoriją, nei apie architektūrą, nei apie kultūros paveldą, pareiškė: „įtariame jus korupcija“. Tada pasiteiravau, ar korupcija įtariami ir visuomenininkai, siekiantys išsaugoti autentišką Klaipėdos senamiestį. O tyrėja atkirto, esą jie tiria visus atvejus ir neatmeta galimybės, jog ir visuomenininkų gali būti visokių. Taigi bandydami man užčiaupti burną jie surado galimą nusikaltėlių gaują – visuomenininkus, beje, susibūrusius į organizuotą grupę. Ir šią versiją tiria labai rimtai, tarsi nebūtų kur kas rimtesnių bėdų. Šiaulių ir Panevėžio STT pareigūnai išaiškino korupcijos atvejų tarp šių miestų politikų, teisėjų, anstolių. Šių miestų STT pareigūnai puikiai įsigilinę į bylas, susijusias su viešaisiais pirkimais, teritorinio planavimo ypatumais. O štai Klaipėdos STT iki šiol grumiasi su visuomenininkais, paveldo specialistais, istorijos gerbėjais.

Įsigilinus į Jūsų konfliktą su STT vadovybe į akis krenta vienas ypatumas: šiandien niekas nesidomi, ar N. Puteikis sako tiesą, esą STT Klaipėdos skyrius dirba atmestinai. Šiandien visa energija skiriama tik tam, kad būtų išsiaiškinta, kokiais būdvardžiais ir epitetais N. Puteikis turi teisę apibūdinti STT pareigūnus. Kitaip tariant, vardan takelio pametams tikrasis kelias. Valstybinės institucijos pradeda analizuoti smulkmenas, pamiršdama pagrindinį, esminį galvosūkį – kaip iš tiesų pluša uostamiesčio STT skyrius.

Jei aš turiu teisę kritikuoti STT vadovybę, tai ji turi teisę gintis. Jie taip pat turi teisę mane kritikuoti. Pavyzdžiui, dėl pasakytų kelių aštresnių žodžių. Čia nematau nieko keisto ar smerktino. Tačiau visuomet reikia ieškoti esmės. Negalima drausti Seimo nariui reikšti kritikos. Nejaugi visi mano argumentai – neverti dėmesio? Net neabejoju, jog mane siekiama ne tik nutildyti, bet ir pasodinti į kalėjimą. Ginsiuosi. Ši istorija – užtektinai klampi. Seime jau buvo surengtas vienas Etikos ir procedūrų komiteto posėdis, kuriame buvo išklausyta STT juridinio skyriaus darbuotojo pozicija. STT visą dėmesį sukoncentravusi į keletą mano pasakytų aštresnių žodžių. Parlamentaro Algimanto Salamakino vadovaujama Etikos ir procedūrų komisija taip pat domėjosi, turėjau ar neturėjau teisę piktais žodžiais kritikuoti STT. Bet juk šio konflikto pagrindas – visai kitas. Aš tvirtinau ir tvirtinu, kad uostamiesčio STT vadovybė prastai dirba. Kas ir kada pradės tirti šį mano pareiškimą?

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija