2011 m. gruodžio 28 d.
Nr. 94
(1974)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Atsisveikinimas

Mieli „XXI amžiaus“ skaitytojai! Jūsų rankose – paskutinis šių metų trečiadienio numeris. Ir ne tik šių metų – tai išvis paskutinis trečiadienio numeris, nes nuo 2012 metų trečiadieniais „XXI amžius“ jau nebeišeis. Dėl susiklosčiusių aplinkybių galėsime leisti tik vieną savaitinį numerį – penktadieniais. Beveik dvidešimt metų ėjęs trečiadienio numeris, nuo 4 puslapių plėtęsis iki 16 psl., o 2001 metais pasiekęs net 20 psl. apimtį, vėliau turėjo mažėti ir 2009 metais dėl patirtų nuostolių nuo įvestos mokesčių suirutės sumažino savo apimtį perpus. Mums buvo ypač sunkūs paskutiniai treji metai. Tiesą sakant, negalime nepritarti šiame numeryje spausdinamo vieno žinomo žurnalisto mintims, kad 2008 metais į valdžią atėjusi konservatorių valdžia nusprendė sunaikinti lietuvišką spaudą, lietuvišką laikraštį. Kuo valdžia motyvavo tokį sprendimą, sunku pasakyti – visokie politikų žodžiai dažnai būna labai apgaulingi ir melagingi, netikri, vienąkart sakomi vienaip, kitąkart kitaip. Tuoj po 2008 metų Seimo rinkimų viena iš TS-LKD vadovių atvirai pareiškė: jokia spauda mums nereikalinga, nes ji mums kenkia. Keistai skambėjo tie žodžiai – jie buvo pasakyti su dideliu pykčiu. Bet gal tokie politikai savotiškai tik patvirtino savo požiūrį –  dar iki rinkimų, 2007 metais, patyrėme, kad „XXI amžius“ jų „nedomina“ ir jokio bendradarbiavimo tikėtis nereikėtų. Tai aiškiai pamatėme iš tų vadovų veiksmų, sekusių po laimėtų rinkimų. Tuoj po TS-LKD laimėjimo Seimo rinkimuose ir naujų beveik penkis kartus padidintų spaudai mokesčių bei drastiškai sumažėjus mūsų pajamoms (patyrėme didelę įsiskolinimo sumą), turėjome nutraukti mūsų leidžiamo laikraščio vaikams „Kregždutė“ leidybą. Mokesčiams augant ir didėjant mūsų įsiskolinimams (kurie greitai išaugo iki 150 tūkst. litų per metus), netrukus vėliau buvome priversti sumažinti kultūrinio visuomeninio trečiadienio numerio, turinčio beveik dvigubai mažiau prenumeratorių, apimtį. Dabar štai nemažėjant mūsų finansinėms bėdoms, esame priversti visiškai nutraukti trečiadienio numerio leidybą. Iš pradžių dar kreipėmės į „XXI amžiaus“ skaitytojus, prašydami nedidelių, gal 3–6 mėnesių prenumeratos dydžio aukų – taip būtume galėję kompensuoti praradimus dėl mokesčių „reformos“ ir mūsų atžvilgiu beveik 15 metų vykdomos diskriminacinės Spaudos rėmimo fondo politikos pasekmes. Tačiau sulaukėme tik nedidelio atsiliepusiųjų skaičiaus. Jie paaukojo pagal savo išgales sumas, už kurias jiems nuoširdžiai dėkojame. Turėdami didelius įsiskolinimus, iš tiesų galvojome visiškai nutraukti „XXI amžiaus“ leidybą, bet tik siekdami pateisinti mums duotą mūsų skaitytojų ir mūsų pastangas gerbiančių žmonių pasitikėjimą, matėme, kad negalime nutraukti „XXI amžiaus“ leidimo. Todėl nutarėme visomis išgalėmis leisti bent penktadienio numerį, į kurį planuojame talpinti svarbesnę trečiadienio numerio medžiagą, taip pat ir kai kuriuos priedus.

Mus, kaip lietuviškos spaudos darbuotojus ir atstovus, jaudina tai, kad vietoj tikrosios spaudos laisvės, už kurią kovojo ir knygnešiai, ir partizaninio pasipriešinimo dalyviai (kaip rodo KGB išlikę archyvai, okupantus labiau gąsdino partizanų platinama spauda nei jų ginkluotas pasipriešinimas), ir Katalikų Bažnyčios atstovai bei disidentai (leidę ir platinę „LKB kroniką“, „Aušrą“ ir kitus pogrindžio leidinius) – visi jie aukojo ir savo sveikatą, ir laisvę, ir netgi gyvybę, – nepriklausomybę iškovojusios Lietuvos žmonėms sąmonę ir protą drumsčia išvešėjusi kosmopolitinė, liberali ir antipatriotiška spauda ir visa žiniasklaida, tiesiog prievarta jiems grūdanti lietuvio sielai svetimą, lėkštumu perpildytą masinės kultūros, bulvarinės spaudos pasaulėjautą. Tai skiriasi nuo prieškario nepriklausomybės tradicijų, kai spauda turėjo didžiulę auklėjamąją krikščionišką ir patriotinę reikšmę. Tai, kad Lietuvoje tarpsta kosmopolitinė, konformistinė spauda, gaunanti privilegijas ir paramą per Spaudos rėmimo fondą bei įvairius kitus Sorošo įkurtus fondus, rodo, jog knygnešių, partizanų ir laisvės kovotojų pastangomis į laisvės kelią išnešta spauda pasuko klaidinančiais keliais – nuo visuomenės ugdymo, dorovės ieškojimo eina savotiško narcisizmo, savimylos, kosmopolitizmo vėžėmis. Tad ar verta stebėtis, kad dėl emigracijos nukraujavusi tauta praranda ne tik fizines, bet ir dvasines jėgas?!  Jei per priverstinę tremtį į Vakarus per okupaciją netekome 60 tūkst. tautiečių, tai per savanoriškąją emigraciją dėl geresnio kąsnio praradome dešimt kartų daugiau, ir tai jau tolygu artėjančiai tautos mirčiai.

Tik nuo Spaudos rėmimo fondo priklausys, ar galėsime vėl leisti kultūrinį trečiadienio numerį. Priklausys, ar toliau eis J. Juškaičio ir B. Brazdžionio laiškai, turintys didžiulę istorinę kultūrinę vertę, taip pat ir kita reikšminga kultūrinė medžiaga. Priklausys, ar išvis eis „XXI amžius“, nes šiais laikais, kai spauda baudžiama didžiuliais mokesčiais, išsilaikyti be valstybinės paramos ji negali. Esame pateikę du projektus Spaudos rėmimo fondui: „Nemuno krašto vaivorykštė“ ir „Kūrybos horizontuose“. Jiems vykdyti prašėme tikrai nedidelių sumų, kurios sudaro tik 60 proc. mums reikalingų lėšų, tačiau, suvokdami jau seniai žinomą fondo praktiką, vargu ar galime tikėtis paramos, ypač ženklesnės, įgalinančios mus vykdyti šiuos du projektus. Juk per trylika fondo egzistavimo metų mes negavome kokios nors paramos (taip pat ir „Kregždutei“), ir tik dvejus pastaruosius metus, kai esame apkrauti mus žlugdančiais mokesčiais, kai sugadinta šiemetė prenumerata, gavome tik simbolinę „paramą“, kurią galima būtų pavadinti išmalda, – ji padengė tik 6 proc. visų mums reikalingų išlaidų, tad labai skiriasi nuo daugumos privilegijuotų fondo remiamų leidinių. Taigi tikėtis, kad fondas suteiks mums reikalingo dydžio paramą ir galėsime atstatyti trečiadienio kultūros numerį, yra labai sunku. Padėtį, atrodo, pablogins nauji Seimo Švietimo, kultūros ir mokslo komiteto pirmininko pasiūlymai, „įdiegiantys“ naujas „rėmimo“ koncepcijas, – spauda bus žlugdoma ir toliau, netgi dar stipriau. Net ir keliskart padidėjusios fondo turimos sumos nepagerins diskriminuojamų leidinių padėties, nes 15 metų besitęsianti fondo politika parodė, jog klestėti iš visų mūsų pinigų gali tik keli leidiniai. Per paskutinius 10 metų mes sumokėjome (per įvairius mokesčius valstybei) apie 2 mln. litų, o iš fondo (atseit, valstybės) gavome tik dvejus metus po 15 tūkst. vienam savaitiniam numeriui.

Dabartinę mūsų padėtį sunkina ir tai, kad prenumerata 2012 metams yra visiškai sugadinta dėl valdžios patyčių ir dėl siekio, apie kurį tenka vėl ir vėl kalbėti, sunaikinti spaudą. Pagal susisiekimo ministro, kurio ministerijai priklauso „Lietuvos paštas“, užgaidas prenumerata prasidėjo ne spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje, o gal tik gruodžio viduryje, tiksliai net nežinome ir, matyt, niekas negali pasakyti. Prenumerata, pagal mūsų nepatvirtintas žinias, vyko tik praėjusią savaitę, iki gruodžio 23-iosios. Mums skambino ir skambina skaitytojai, skųsdamiesi, kad negali užsiprenumeruoti „XXI amžiaus“. Tai tikrai piktina ir mus, nes sutartis jau atiduota daugiau nei prieš mėnesį. Nežinodami tikrosios padėties, kviečiame užsiprenumeruoti „XXI amžių“ pagal indeksus 0153  ir 0154. Jeigu vis dėlto pašto skyriai nepriimtų prenumeratos ar pavėluotumėte, prenumeruokite vėlesniam laikui – nuo vasario mėnesio. Be to, galite užprenumeruoti ir redakcijoje – pranešę savo adresą ir įmokėję 12 Lt į AB Swedbank sąskaitą nr. LT747300010002262704, jūs galėsite gauti sausio mėnesio numerius, kuriuos išsiųstume paštu vokuose.

Prašome tuos skaitytojus, kurie prenumeruodavo tik trečiadienio numerius arba abu savaitinius numerius, nuo 2012 metų prenumeruoti toliau eisiantį penktadienio numerį. Pasistengsime, kad jis kuo geriau patenkintų jūsų poreikius. Mes turime daug idėjų ir daug planų, kuriuos ne visada galima vykdyti turint mažas finansines ir kūrybines pajėgas, bet ir trūkstant laiko. Nors įsitalpinti į vieną savaitinį numerį mums bus labai sunku, stengsimės vieną likusį savaitinį (penktadienio) numerį padaryti įdomesnį. Jame bus ir tokios temos, kaip: iššūkiai pasauliui ir Lietuvai, neišvengiamai kilsiantys XXI amžiuje, krikščioniškos istorijos įvairumas ir grožis, žiūrint iš 2000 metų perspektyvos. Tad prenumeruokite, skaitykite ir kitiems patarkite skaityti bei prenumeruoti.

Atsisveikindami su trečiadienio numerio skaitytojais ir apgailestaudami, kad mums buvo sutrukdyta tapti dienraščiu (buvo tokių planų ir minčių), dėkojame visiems tiems, kurie vienokiu ar kitokiu būdu mus rėmė, talkino, rašė dalindamiesi savo mintimis ir idėjomis, platino jį tarp bendraminčių. Dėkojame ir tiems, kurie iš savo lėšų prenumeravo kitiems. Juk tai ir sudaro mūsų, lietuvių, kaip tautiečių ir krikščionių bendruomenės, stiprumą ir gyvybingumą.

Iki susitikimo penktadienio „XXI amžiaus“ numeriuose! Visiems jums, mieli „XXI amžiaus“ skaitytojai, laimingų

Naujųjų – 2012-ųjų – metų!

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija