2011 m. gruodžio 30 d.
Nr. 95
(1975)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Meilė, nugalinti blogį

Šiaulių vyskupo kalėdinis sveikinimas

Mieli broliai kunigai, vienuoliai ir vienuolės, brangūs tikintieji!

Šiandien visų mūsų žvilgsniai krypsta į prakartėlėje gulintį Kūdikį, kuris ateina į žemę kaip meilės Dievas, trokštantis nugalėti blogį, taip giliai įsišaknijusį mūsų širdyse.

Mus visus be galo mylintis Dievas, matydamas mūsų klaidas, kaip mažas kūdikis beldžiasi į mūsų sąžines, norėdamas visiems priminti, jog tik Jį priėmę ir pamilę, galėsime tapti laimingais žemės keleiviais, kuriančiais meilės ir tiesos karalystę žemėje.


Jėzus gimė, kad pakeistų mūsų gyvenimą 

Panevėžio vyskupijos ganytojo kalėdinis laiškas

Mylimi broliai ir seserys, sveikinu Jus visus su pačia nuostabiausia angelo žinia: „Štai aš skelbiu Jums didį džiaugsmą: šiandien jums gimė Išganytojas – Viešpats Mesijas“ (Lk 2,10–11).

Nėra gražesnio ir galingesnio sveikinimo, ir negali būti. Kasmet, kasdien, kas valandą Viešpats trokšta kiekvienam atnešti tikrą džiaugsmą: kiekvienam vyrui, kiekvienai moteriai, kiekvienam jaunuoliui, kiekvienam – senam ir jaunam. Pas kiekvieną jis trokšta ateiti su nesulaužomu džiaugsmu. Koks tai džiaugsmas? Atgimimo džiaugsmas! Jau 2000 metų Viešpats beldžiasi į kiekvieną širdį su atgimimo žinia. Jis šaukia visus mus atgimti. Kiekvienas šio pasaulio vyras ir kiekviena moteris šaukiami naują gyvenimą pradėti, kitokį gyvenimą kurti. Atgauta Lietuvos laisvė taip pat turėjo atnešti išsivadavimo-atgimimo džiaugsmą. Deja, dažnai visur matome nesantaiką, susipriešinimą. Kodėl?


„Juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa“ (Lk 2, 9)

Kaišiadorių vyskupo žodis – sveikinimas Šv. Kalėdų proga

Brangūs broliai ir seserys Kristuje! Nuoširdžiai sveikinu Jus, sulaukusius Šv. Kalėdų. Meldžiu Kūdikio Jėzaus gausios palaimos, santaikos, vilties ir džiaugsmo Jums ir Jūsų šeimoms.

Kalėdos – tai šventė, kurioje ypatingu būdu išgyvename per Jėzų Kristų mums suteiktą dieviškojo Apreiškimo pilnatvę. Nykioje žmogaus būtyje nušvinta dieviškumo spindulys, nes „Išganingoji Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms“ (Tit 2,11). Vatikano II Susirinkimas moko, jog „apsireikšdamas neregimasis Dievas iš didžios meilės prabyla žmonėms kaip draugams ir su jais kalbasi, norėdamas juos pakviesti ir priimti į savo bendrystę“ (DV 3).


Kalėdų Mišios su nuteistaisiais iki gyvos galvos

Gruodžio 27 dieną Vilniuje, Lukiškių kalėjime, nuteistieji iki gyvos galvos kartu su kardinolu Audriu Juozu Bačkiu iškilmingai paminėjo Kristaus gimimo iškilmę. Skautams įnešus Betliejaus ugnį, kalėjimo koplytėlėje prasidėjo iškilmingos šv. Mišios. Joms vadovavo Vilniaus arkivyskupas kardinolas A. J. Bačkis, kartu koncelebravo nuteistųjų iki gyvos galvos kapelionas kun. Arūnas Peškaitis OFM. Liudydamas Kristaus artumą kenčiantiems tarp kalėjimo sienų, kardinolas kalbėjo apie mažo gimusio Dangaus Vaikelio Meilę kiekvienam čia esančiam nelaisvės prispaustajam. „Kristaus teisingumas visai kitoks nei žmonių, – kalbėjo kardinolas. – Jo teisingumas yra gailestingumas ir tik danguje suprasime, kad Dievas tikrai mums atleido. Dievas žiūri į mūsų sielas kitaip nei žmonės, Jis mato mumyse daug grožio ir gėrio. Turime tikėti, kad esame mylimi tokie, kokie esame. Kūdikėlis Jėzus beldžiasi į mūsų širdies duris ir trokšta išlieti mums savo ramybę“.


Ieškokime tikro ir gilaus džiaugsmo, kylančio iš susitikimo su Kristumi

Telšių vyskupo kalėdinis laiškas vyskupijos tikintiesiems

Mieli Broliai ir Seserys, Žemaičių žemės Kristų tikintieji!

Sveikinu Jus visus, kurie, nepaisant triukšmingo ir lėkšto prieššventinio šurmulio, turite drąsos savo sielose, savo šeimose ir bažnytinėse bendruomenėse, savo šventovėse Kalėdų nakties, ryto ir dienos šv. Mišiose išgyventi Kalėdų šventės esmę – Dievas tapo žmogumi, kad savo kūrinį žmogų, net nusidėjusį, išvestų į dieviškojo gyvenimo aukštumas... Begalinis Dievas tapo mažu kūdikėliu, kad mes galėtume tapti sudievinti. Dievas iš savo dieviškos amžinybės, kurioje nėra nei praeities, nei greitai praeinančios dabarties ir žemiškos ateities, atėjo mus ir visus prieš jo gimimą šioje žemėje, ir jo gimimo laiku, ir vėliau gyvenusius, gyvenančius ir gyvensiančius įvesti į dieviškąją amžinybę. Iš žemiškojo gyvenimo ribotumo į dieviško gyvenimo amžiną dabartį. Visus Jus, kurie dalyvaujate Kalėdų nakties, Kalėdų ryto ar dienos Mišiose, kviečiu toje perspektyvoje įsimąstyti į Kalėdų Mišių Šv. Rašto skaitinius ir širdies gelmėse pajusti, kad tiek pranašas Izaijas, tiek apaštalas Paulius antruosiuose skaitiniuose, tiek evangelistai Lukas ir Jonas Evangelijų tekstuose skelbia didžią gailestingojo Dievo žinią visiems, gyvenusiems šioje žemėje prieš Kristų, Kristaus gimimo žemei metu, Jo gyvenimo metu gyvenusiems ir dabar gyvenantiems bei ateityje gyvensiantiems, taigi ir Jums, ir mums asmeniškai. Nesame begalinio Dievo užmiršti. Esame Jo mylimi ir laukiami. Ši giliai apmąstyta ir išgyventa žinia tebus visiems Jums svarbiausia šių Kalėdų metu gauta dovana!


Dievas dalijasi savo gerumu

Vilkaviškio vyskupo kalėdinis sveikinimas

Su kalendorinių metų virsmu užbaigiame Dievo Gailestingumo metus, daugeliui davusius galimybę labiau pažinti Dievo gerumą žmogui. Šiais metais per šventąją seserį Faustiną ne kartą išgirdome raginimą pasitikėti begaliniu dievišku gailestingumu. Taip pat šie metai Bažnyčiai davė palaimintąjį Joną Paulių II, labai daug prisidėjusį prie Dievo Gailestingumo pamaldumo skleidimo visame pasaulyje.


Kalėdų slėpinys mus kviečia surasti gyvąjį Kristų

Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegato užsienio lietuvių katalikų sielovadai kalėdinis laiškas

Brangūs broliai ir seserys Kristuje, lietuviai Šiaurės ir Pietų Amerikos, Europos bei Australijos žemynuose!

„Jie nuskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį… Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip buvo jiems paskelbta“ (Luko 2, 16–17, 20).


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija