2011 m. gruodžio 30 d.
Nr. 95
(1975)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Dievas dalijasi savo gerumu

Vilkaviškio vyskupo kalėdinis sveikinimas

Su kalendorinių metų virsmu užbaigiame Dievo Gailestingumo metus, daugeliui davusius galimybę labiau pažinti Dievo gerumą žmogui. Šiais metais per šventąją seserį Faustiną ne kartą išgirdome raginimą pasitikėti begaliniu dievišku gailestingumu. Taip pat šie metai Bažnyčiai davė palaimintąjį Joną Paulių II, labai daug prisidėjusį prie Dievo Gailestingumo pamaldumo skleidimo visame pasaulyje.

2012-aisiais pradedame palaimintojo Jurgio Matulaičio MIC metus. Tikimės, kad Vilkaviškio vyskupijoje, kurioje palaimintasis gimė, augo, atkūrė Marijonų bei įsteigė Vargdienių seserų vienuoliją, kur įvairiais gyvenimo tarpsniais brendo šventumui, ateinantys metai bus gausių dvasinių malonių laikas.

Metams baigiantis švenčiame ir Viešpaties Jėzaus gimimo iškilmes. Tai ypatingas laikas, paliečiantis visus geros valios žmones, tarsi tiltas, sujungiantis Dievo gailestingumą ir per palaimintąjį Jurgį Matulaitį atskleistą pasiaukojimą tarnauti Kristaus Bažnyčiai bei artimui.

Arčiau prie Betliejaus prakartėlės pasitikti Jėzaus gimimo tikinčiuosius vedė liturginis advento laikas, mokydamas giliau perprasti dievišką slėpinį, minimą Kalėdų dienos šv. Mišių Evangelijoje: „Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį“ (Jn 1, 9). Liturginis advento laikas kasmet atskleidžia, jog šv. Kalėdos yra tikrovė, kuri ir toliau gyvuoja pasaulyje bei įvairių tautų krikščionių tikėjimui duoda tvirtą atramą. Su tikėjimu išgyventas adventas – tai nauja pradžia, vilties brandinimo metas. Jis padrąsinančiai persmelkia visą žmogiškąją būtį, suteikdamas jėgų daug ką pradėti iš naujo.

Visame pasaulyje žinomą šventąjį stigmatizuotąjį Tėvą Pijų lankydavo labai daug žmonių. Jis turėjo antgamtinę Dievo dovaną įžvelgti žmogaus vidų. Vienas iš tokių apsilankiusiųjų stigmatizuotajam tarė: „Tėve, aš netikiu Dievu.“ Kunigas Pijus, pažvelgęs į jį, atsakė: „Bet Dievas tiki tavimi.“

Tokia Dievo ir žmogaus bendrystės perspektyva šiandien gali tapti didžiausiu atradimu daugybei žmonių. Suprasdami, jog kiekvienas iš mūsų esame unikalūs, nepakartojami ir svarbūs Dievui, mes galime naujai išgyventi ir šv. Kalėdų slėpinį.

Ateidamas kaip silpnas kūdikis ir prabildamas į mus kaip žmogus, visagalis Dievas dalijasi savo gerumu, dovanoja save. Tai nepalyginamai svarbiau kiekvienam už šio laikmečio ekonominius sunkumus, neišsipildančius lūkesčius. Tai visą mūsų žmogiškąją egzistenciją paliečianti gera, nepaprasta žinia. Tikėjimas, kurį mums brandinti padėjo ir jau besibaigiantys Dievo Gailestingumo metai, padeda suprasti, kad Dievo gailestingumas žmogui turi ir veidą, ir vardą. Tai visų laikų, istorijos ir mūsų Viešpats Jėzus Kristus.

Visus nuoširdžiausiai sveikindamas šventų Kalėdų proga linkiu vis labiau perprasti liturginių laikotarpių ir bažnytinių metų dvasinį turtingumą. Sveikinu visus, sulaukus ypatingo malonės meto, Viešpaties gimimo. Jo, atėjusio į pasaulį, šviesa teapšviečia kiekvieną iš mūsų (plg. Jn 1, 9).

Vilkaviškio vyskupas
Rimantas Norvila

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija