|
Kaip laukėme Šv. Kalėdų stebuklo
Advento vainikas, keturios žvakelės papuošė Vidiškių parapijos Šv. Trejybės bažnyčią. Uždegę kiekvieną naują advento sekmadienio žvakelę, jautėme, kaip tyliai artėja stebuklų metas, aplink lyg nematomas vaiduoklis sklando laukimo dvasia. Jos prisilietimus jautė į gilų sapną nugrimzdę miškai ir pievos, ežerai ir upės.
Prisimenu, kaip dar visai neseniai laukdavau Kalėdų Senelio. Žinojau, kad jis būtinai ateis tą stebuklingą naktį. Tik niekad nematydavau jo. Bet
stebuklas įvykdavo rasdavau jo dovanas. Yra sakančių, kad dovanų reikia tik vaikams. Prieš šventes esame jautresni. Jautrumas padaro stebuklus, tegu ir mažus, bet jų galia didelė. Pasinėrus į šventinę ruošą, reikia nepamiršti mažesnių, silpnesnių, vienišų, pabūti stebukladariais uždegti širdyje vilties ugnelę.
Parapijos klebonas kun. Darius Auglys kartu su seniūnijos darbuotojais šv. Kūčių išvakarėse aplankė tuos, kurie sulaukė sidabru sužvilgusio gyvenimo rudens. Parodytas dėmesys, atjauta, širdies šiluma, dovanėlė gal ir nepadėjo pabėgti nuo vienatvės ar ligos, bet suteikė tikėjimo, susitaikymo jausmo, džiaugsmo spindulėlį.
Baigiant degti advento žvakelėms, gruodžio nakties gūdžioje tamsoje, parapijos bažnyčia nušvito nuo žiburiuojančios eglės, ant jos šakų siūbuojančių žaisliukų. Betliejaus žvaigždė sukvietė priklaupti prie bažnyčioje esančios prakartėlės, pagarbinti gimusį Atpirkėją. Ir Piemenėlių, ir Šv. Kalėdų šv. Mišių metu parapijos klebonas linkėjo širdyse uždegti Gerumo, Meilės ir Vilties žvakutes.
Dominyka VAITKŪNAITĖ
Vidiškiai, Ukmergės rajonas
© 2012 XXI amžius
|