|
Teisė be teisės
Linas ŠALNA
Tuoj pat po šiemetinio Sausio 13-osios paminėjimo Vilniuje galutinai buvo padėtas taškas Algirdo Paleckio byloje Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui priėmus sprendimą, kad garsusis naujųjų laikų revoliucionieriaus, tęsiančio savo nemirtingojo senelio socialistinės revoliucijos Lietuvoje (o tiksliau, Lietuvos okupacijos 1940 metais) tradicijas, posakis, jog 1991 metais sausio 13-ąją savi šaudė į savus (t.y. lietuviai šaudė į lietuvius), yra tik nuomonė. A. Paleckis tikrai turėjo įsitikinti, kad bent teisėtvarkos požiūriu Lietuva yra demokratinė jis savo nuomones gali toliau nebaudžiamai skleisti. Tačiau kuo vadovavosi teisėjas Antanas Virbalas, darydamas išvadą, jog ateities požiūriu gali paaiškėti, kad tokia nuomonė, jog saviškiai šaudė į savus, gali nepasitvirtinti? Priimdamas sprendimą, visažinis teisėjas savo nuosprendyje įrodo, jog teisiamasis revoliucionierius nėra įžeidęs asmenų, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės išsaugojimo, atminimo ir jų artimųjų. Nesistebėkime tokiu teisėjo teisingumu jis elgiasi pagal savo išsimokslinimą sovietinės teisės srityje. Gimęs 1949 metais Kaišiadorių r. ir mokęsis Žaslių vidurinėje mokykloje, su tėvais, gavusiais kažkokį sovietinės valdžios paaukštinimą, persikėlė gyventi į Vilnių, baigė A. Vienuolio vidurinę mokyklą ir, būdamas patikimas sovietinis pilietis, be jokių suvaržymų baigė teisės mokslus Vilniaus universitete, o jau nuo 1977 metų dirbo sovietiniu teisėju Vilniaus teismuose, Lietuvos TSR teisingumo ministerijoje ir kitur. Taigi darbo stažas sovietinėje teisėje nemažas. O ir prokuratūros, žadančios apskųsti teismo sprendimą, ieškinys Paleckiui nieko nereiškia juk jam siūloma skirti tik lygtinę vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Taigi už agresijos neigimą ir žuvusiųjų giminių įžeidimą faktiškai kokia nors byla ir nebuvo keliama. Gal todėl A. Paleckis ir toliau dirbo prieš Lietuvos laisvės kovą: neseniai jis dalyvavo vienoje laidoje kartu su buvusiu KGB karininku M. Golovatovu, kuris kaltinamas dėl Sausio 13-osios žudynių Vilniuje ir kuris, praėjusią vasarą sulaikytas Austrijoje, Rusijos kagebistų diplomatų pastangomis buvo kaip mat paleistas. Per rusų organizuotą propagandinę laidą abu pūtė į tą pačią dūdą M. Golovatovas aiškino, kad į Alfa karius šaudė snaiperiai iš aplinkinių namų, o A. Paleckis tikino, kad į laisvės gynėjus šaudė viršuje sėdėję asmenys su medžiokliniais šautuvais. Tad Vilniaus teisme susirinkę keletas revoliucionieriaus bičiulių pūkinėmis rusiškomis skaromis ir kailio kepurėmis gali toliau džiaugsmingai aiškinti apie netolimus sovietinius laikus, sakydami, kad visko turėjome, nieko netrūko, kartu džiaugdamiesi lietuviška nebaudžiamumo demokratija.
Tačiau Lietuvos teismuose yra dar keistesnių ir tikrai skaudžių atvejų, kai susidorojama su patriotais. Toks yra jau beveik prieš 15 metų vykęs Šarūno Paberaliaus teismas po Kėdainių teisėjo Vitalijaus Kondratjevo sprendimo ir teisminio persekiojimo jis turėjo tapti politiniu pabėgėliu, pirmuoju pabėgėliu nuo tada, kai Lietuva iškovojo nepriklausomybę (beje, tai tas pats teisėjas, kuris priėmė sumaištį keliantį sprendimą skubiai perduoti mergaitę motinai, minimai dar nebaigtoje pedofilijos byloje, kurioje ji gali tapti įtariamąja jam toks sprendimas teisingas, nes jis tik nustato naują mergaitės gyvenamą vietą). Š. Paberalius yra Sausio 13-osios parlamento gynėjas, gal todėl toks ir buvo V. Kondratjevo sprendimas. Juk jam, tikriausiai, nesvarbūs lietuvių tautos siekiai kovoti už nepriklausomybę. Š. Paberalius nusikaltęs ir dar daugiau jis yra Lietuvos karininko ir partizano anūkas, dirbo Viktoro Uspaskicho apsaugininku, slapta rinko valstybės saugumui svarbią informaciją apie milijonieriumi nesunkiai Lietuvoje tapusį suvirintoją iš Rusijos. 2000-aisiais Š. Paberalius buvo priverstas palikti tėvynę ir prašyti politinio prieglobsčio JAV, nes į jo gyvybę buvo ne kartą pasikėsinta ir sukurpta ne viena kriminalinė byla. Prasidėjo net jo kriminalinė paieška. Partizano anūkas, Laisvės gynėjas paieškų skelbimuose buvo lyginamas su baisiausiais žmogžudžiais. Mat, dar 1999 metais V. Uspaskicho valdose dirbantis V. Kondratjevas nuteisė Š. Paberalių trejiems metams už eismo įvykį, kurio metu Kėdainių maršrutiniame autobuse nelaimingai parkritęs ir susitrenkęs vyras po daugiau nei metų mirė. Lietuvos teisėtvarka ne tik apkaltino Š. Paberalių dėl žmogaus mirties, bet ir pavertė jį tarptautiniu nusikaltėliu. Remiantis nuosprendžiu bei V. Kondratjevo parengtais ekstradicijos dokumentais, jis nuo 2008 metų buvo ieškomas kaip pavojingiausias nusikaltėlis. Ir tai tik... dėl eismo saugumo taisyklių pažeidimo. 2010 metų rugpjūtį Š. Paberalius buvo suimtas Čikagoje, tačiau po metų JAV Federalinis teismas konstatavo, kad JAV už tokius smulkius pažeidimus asmuo nebūtų persekiojamas, todėl Kėdainių teismo nuosprendžiu remtis negalima. Vien tik eismo taisyklių pažeidimo, kuris sukelia fizinį sužalojimą ar net mirtį, neužtenka, kad vairavimas būtų kvalifikuojamas kaip nusikalstamai pavojingas. Amerikoje Š. Paberalius buvo išteisintas. Bet net ir gavusi šį sprendimą Lietuvos teisėsauga apsimetė, kad nieko neįvyko. 2011 metų rugsėjo 12 dieną Remigijaus Šimašiaus vadovaujama Teisingumo ministerija išdavė Europos arešto orderį.
Dar labiau visuomenę šokiruojanti ir piktinanti yra Eglės Kusaitės, skelbiamos teroriste, byla. Per visą šios jaunos merginos persekiojimo istoriją, besitęsiančią jau trejus metus, prokurorai Algimantas Kliunka, Justas Laucius, Mindaugas Dūda ir kiti pakaitomis jai kelia įvairias bylas, neturinčias jokių analogų pasaulinėje teisėje. Pagal E. Kusaitės aiškinimus, jau paauglystės metais ją visaip provokavo Valstybės saugumo departamento (VSD) pasiųsti agentai. Į nusikalstamą veiką buvau traukiama VSD agentų, ne Magmadovai mane traukė, jie nekalti, jie sėdi nekaltai, VSD mane traukė į nusikalstamą veiką. VSD yra tikrieji nusikaltėliai, teismui yra išvardinti agentai, kurie turi sėdėti vietoj manęs..., įsitikinusi terorizmu kaltinama E. Kusaitė. Pagal iš VSD agentų gautą prokurorų informaciją ji esą yra priėmusi islamą ir internetu nuolat bendravo su čečėnų tautybės asmenimis. Pati mergina savo kaltės nepripažįsta, o savo liudijimuose teismuose tvirtino, kad ją radikaliems veiksmams esą skatino VSD pareigūnai arba su jais susiję asmenys. Ji taip pat yra teigusi, kad būdama suimta patyrė tiek Lietuvos, tiek Rusijos pareigūnų fizinį ir psichologinį smurtą. VSD vadovybė aiškina, kad taikytos priemonės atliekant E. Kusaitės veiklos operatyvinį tyrimą buvo teisėtos. E. Kusaitė aiškina, kad saugumo pareigūnai, apsimetę musulmonais, provokavo radikaliems veiksmams, skatino bendrauti su čečėnų tautybės asmenimis. Negalėdami paneigti E. Kusaitės pateiktų VSD agentų provokacinių veiksmų, VSD vadovai vis dėlto nepranešė, kokus veiksmus E. Kusaitės atžvilgiu vykdė. Mat žvalgybos ir saugumo institucija privalo saugoti informaciją apie žvalgybos tarnautojus, turimus pajėgumus, taikomus metodus ir priemones bei domėjimosi sritis, kad tokia informacija nepatektų priešiškų interesų turinčioms kitų šalių tarnyboms. Bet, kaip matome, tie provokaciniai veiksmai buvo ypatingai šlykštūs. Kokių tik provokacijų nedarė VSD pareigūnai ir agentai net sunku įsivaizduoti. Panašūs buvo vykdomi Stalino ir vėlesniais metais prieš Lietuvos partizanus, tautos patriotus ir jų artimuosius. Laikai keičiasi, bet slaptųjų tarnybų metodai ne... Nuo patirtų išgyvenimų sutriko ne tik E. Kusaitės sveikata, bet ir psichinė būsena mergina vieną prokurorą pavadino išgama. Ne kartą valstybės kaltinimą palaikantį prokurorą M. Dūdą E. Kusaitė siekė nušalinti nuo bylos, aiškindama, kad byloje kaltinamasis aktas esą surašytas pagal Rusijos, o ne Lietuvos Baudžiamąjį kodeksą. 2011 metų balandį ji sakė: Prokuroras dirba Rusijai, o ne mūsų valstybei. Prokuroras yra akivaizdžiai šališkas, būdamas valstybės kaltintoju jis turi objektyviai vertinti mano bylą. Ji netgi matanti prokuroro priklausomumą nuo Rusijos: Manau, kad prokuroras, kaip aš vertinu M. Dūdą, dirba Rusijai, tai kokią teisę jis turi kurpti bylas? Pagal Lietuvos Baudžiamojo kodekso straipsnį aš nesu teroristė. Tačiau teismas jos prašymo nušalinti prokurorą M. Dūdą nepatenkino. Tik prieš tai pavyko jai nušalinti nuo bylos prokurorą J. Laucių.
Kai kurie E. Kusaitę ginti ėmėsi visuomenės atstovai: Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo akto signataras Algirdas Endriukaitis, ses. Felicija Nijolė Sadūnaitė, kun. Robertas Grigas, mons. Alfonsas Svarinskas. Paskutiniu metu gindamas E. Kusaitę ryžtingą herojišką žingsnį žengė mokslininkas, prūsų kalbos ir kultūros tyrėjas Letas Palmaitis. Jis kreipėsi į žiniasklaidą viešu pareiškimu, kuriame Generalinės prokuratūros prokurorus M. Dūdą, J. Laucių ir A. Kliunką įvardijo kaip nusikaltėlius ir tėvynės išdavikus, o VSD ir Generalinę prokuratūrą kaip kriminalines organizacijas. L. Palmaičio nuomone, E. Kusaitė neįvykdė jokio teroro akto, o jeigu būtų jį vykdžiusi prieš Rusijos karinę bazę, tai būtų karinė diversija, kuri nėra teisėtvarkos objektas, tad Lietuvos teisėtvarkai nėra ko bendradarbiauti su Rusijos prokurorais persekiojant Lietuvos piliečius. L. Palmaitis suprato, kokiais metodais dirba Lietuvos pseudojusticija, kai E. Kusaitei buvo iškelta trečioji baudžiamoji byla už tai, jog baigiantis eilinei teismo parodijai, ji sušuko: Manau, kad prokurorai yra nusikaltėliai! Pažiūrėkite, ką jie daro su mano mama ir teta jie jas nužudo! Ir štai vasario 1-ąją Kauno apylinkės teisme, Laisvės al. 103, prasidės mokslininko L. Palmaičio baudžiamoji byla. Nukreipęs teisėtvarkos, kuri, jo įsitikinimu, nevykdo teisingumo, ugnį į save, jis nori atkentėti kalėjime ir numirti nelaisvėje už Teisingumą. Jis pasiryžęs kovoti prieš blogį iki galo, kad teisingumas laimėtų. Į teismą jis eina net be advokato, nes tai reikštų, jog advokatas turėtų įrodyti, kad aš neįžeidžiau tų nusikaltėlių. Jis nežaidžia pagal jų taisykles, nes žaisdami pagal cirko taisykles, mes legitimuojame melo cirką. Jis prašo surasti liudytojų nusikalstamiems prokurorų veiksmams. Jei bus rimtų liudytojų, aš dalyvausiu žaidime, jei nebus, atsisakysiu atsakinėti ir kalbėti, toks L. Palmaičio sprendimas. Laikas nelaukia...
© 2012 XXI amžius
|