2012 m. vasario 3 d.    
Nr. 5
(1980)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Gaisras niokojo baroko šedevrą

Bronius VERTELKA

Taip atrodo vienuolynas
ir bažnyčia nuo miestelio centro

Tytuvėnų klebonas
kun. Rimantas Žaromskis

Kelmės rajono savivaldybės
administracijos Kraštotvarkos,
paveldosaugos ir statybos
skyriaus vedėjas
Algirdas Kazlauskas

Bažnyčios altorius su Tytuvėnų
Švč. Mergelės Marijos (Madonos)
paveikslu, vienu gražiausių
renesanso ir baroko
sandūros paveikslų Lietuvoje

Bažnyčios vargonai

Tvarkomos gaisro suniokoto
vienuolyno stogo liekanos

Bažnyčios vaizdas,
atvykus nuo Radviliškio

Kauniečiai architektai
Feliksas Jackevičius (kairėje)
ir Juozas Vencius

Sausio 26-osios naktį staiga ir dėl kol kas nežinomos priežasties įsiplieskusi ugnis visiškai sunaikino Tytuvėnų bernardinų vienuolyno stogą bei Šiaulių vyskupijos bažnytinio paveldo muziejų. Liepsnos liežuviai sugebėjo palįsti net po Švč. Mergelės Marijos bažnyčios stogu. Apdegė bažnyčios medinės konstrukcijos, tačiau liko sveiki skliautai. Vargonai buvo skubiai uždengti, todėl nuo vandens čiurkšlių nenukentėjo. Dabar nuolat džiovinama tai, kas buvo gaisrininkų apipilta vandeniu. Sutvarkyti bažnyčios vidų padėjo miestelio žmonės. Jau kitą dieną, penktadienį, joje klebonas  kun. Rimantas Žaromskis vėl aukojo šv. Mišias, o sekmadienį jas aukoti atvyko Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

Tai, kad pavyko užgesinti ugnį po bažnyčios stogu, Tytuvėnų klebonas, čia dirbantis trečius metus, laiko stebuklu, Dievo dovana. Gaisrininkų darbą jis, nepaisant kai kurių nesklandumų, vadino normaliu.

Vienuolyne miegojusį kleboną praėjusios savaitės ketvirtadienio rytą išbudino keisti garsai. Laikrodis rodė 4 valandas 9 minutes. Atidaręs langines, kun. R. Žaromskis išvydo raudonuojantį sniegą. Išbėgęs į lauką, apstulbo pamatęs jau visu smarkumu siautėjančią ugnį. Paskambinęs telefonu 112, išgirdo, kad ugniagesiai jau iškviesti ir skuba į pagalbą. Apie nelaimę klebonas pranešė piligrimų centro vadovui, vyskupijos kurijai. Griebęs reikalingiausius daiktus, lėkė skambinti varpais. Liepsnos grasino bažnyčiai.

Didžiausia netektimi klebonas laiko muziejaus sunaikinimą. „Nebuvo pas mus tokios garsinės signalizacijos, kuri, perspėdama apie ugnies pavojų, tave verstų iš lovos. Objektams, kur saugomos didelės vertybės, iš tiesų neturėtų būti taupoma“, – kalbėjo kun. R. Žaromskis.

„Nėra taip blogai, kaip galvojau. Tačiau labai gaila prarastų muziejaus eksponatų. Dabar juos galėsime matyti tik kataloge. Lietuvos kultūros paveldui padaryti nuostoliai tikrai dideli. Tai ne namas, to neatstatysi“, – sausio 31-ąją lankydamasi Tytuvėnuose sakė Kultūros paveldo departamento vyriausioji valstybinė inspektorė Dalia Krūminienė.

Tą dieną statybininkai tvarkė anglimis ir čerpių šukėmis pavirtusį vienuolyno stogą. Įrengti laikinam stogui 200 tūkstančius litų iš rezervo fondo skyrė Vyriausybė. Teritorija, kur negalima vaikščioti, pažymėta specialia juosta. Pasižiūrėti, kuo pavirto muziejus, irgi neleido: ten tyrėjų laukia kruopštus darbas. Tačiau nedraudė vaikščioti po vienuolyną ir bažnyčią.

Mažą gaisro padarytų nuostolių dalį apmokėjo draudimas. Aukoja ir žmonės. Antradienį iš Kauno atvyko architektai Feliksas Jackevičius ir Juozas Vencius. Vyrai prisistatė esantys Tado Ivanausko medžiotojų būrelio nariai. Užsuko su tėvu Ieva Astrauskytė, studijuojanti Klaipėdos universitete. „Norime paremti, nes už širdies sugriebė šitokia nelaimė. Apie gaisrą parašė draugė, paskui perskaičiau internete“, – sakė Tytuvėnuose užaugusi mergina.

„Liūdnas įspūdis, – tarė Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kraštotvarkos, paveldosaugos ir statybos skyriaus vedėjas Algirdas Kazlauskas. – Pats didžiausias nuostolis yra tai, kad sunaikinti XVI–XVIII amžiaus liturginiai reikmenys, kurių niekas nebeatstatys. Prieš atvykdamas į Tytuvėnus puoselėjau viltį, kad jie nebus tokios būklės, kokios radome. Šiandien supratau, ko netekome. To nėra su kuo palyginti. Įvardyti, kas yra kaltas, negaliu, nes kiekvienas savaip mano, kiekvienas turi savo nuomonę. Reikia laukti atitinkamų išvadų.“ Paklaustas, ar gaisro priežastimi negalėjo būti tyčinis padegimas, savivaldybės pareigūnas abejojo, kad kas nors galėtų taip kėsintis į vieną gražiausių Šiaurės Rytų Europos baroko ansamblių: „Nežinau, kas ryžtųsi padaryti tokią niekšybę ir kokie būtų kėslai. Tuo tikėti nenorėčiau.“ Aišku tik tiek, kad gaisras kilo vienuolyno pastogėje, nes pirmiausia užsidegė stogas. Ekspertai tebetiria kelias versijas, iš kurių pagrindinės – techninis gedimas ir padegimas. Be abejo, žmonės Lietuvoje dabar dažnai vienas kito klausia: „Kaip čia yra, kad vos tik baigiama restauruoti, netrukus užsidega? Kurtuvėnų dvaro svirnas, Labanoro bažnyčia, dabar – Tytuvėnų vienuolynas.“ Kaip žiniasklaidoje tvirtino specialistai, galbūt nemokame restauruoti pastatų, nes nepritaikome jų šiuolaikiniams reikalavimams, ir tai esą yra gera vieta gaisrui kilti. Restauruojant kiekvieną pastatą reikia parengti du projektus – statybos ir restauravimo. Kultūros paveldo departamentas finansuoja tik restauravimo darbus, o statybai lėšų taip ir neatsiranda, todėl šie darbai ir lieka nepadaryti. Pasak specialistų, paminkliniams pastatams turi būti taikomi tokie patys saugos reikalavimai, kaip ir dabar statomiems.

Tytuvėnai, Kelmės rajonas
Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija