Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Pozicija
Sveikata
Teisėtvarka
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Gyveno tarnaudamas Dievui ir Tėvynei

Povilo Buzo (1919 01 03–2012 01 13) atminimui

Povilas Buzas prie partizanų paminklo Birštone 1992 metais

„Ir tada, kai metai tartum indas
Sutrupės be ženklo palengva,
Tavo siela šukėse suspindus
Ir be žemės kūno bus gyva“

(B. Brazdžionis)

Sausio 13 dieną mirė šviesi Birštono asmenybė Povilas Buzas. Atsisveikindami su juo, apmąstėme jo gyvenimą, kuris buvo prasmingas ir gražus, skirtas tarnauti Dievui ir Tėvynei.

Povilas gimė 1919 metais Prienų r. Bačkininkų kaime dešimties vaikų šeimoje (4 broliai ir 6 seserys). Tėvai buvo ūkininkai, turėjo 20 ha žemės, kurią dirbo kartu su vaikais. Jie mirė anksti, todėl jau paaugę vaikai rūpinosi vieni kitais. Povilas baigė pradinę mokyklą, dirbo ūkyje. Pokario metais, būdamas 26-erių, išėjo pas partizanus, tapo Tauro apygardos „Geležinio vilko“ rinktinės kovotoju slapyvardžiu „Žvejas“. Apsistojo Prienų r. Geraciškės miške, gyveno bunkeryje. Po metų, 1946-aisiais, partizanai buvo susekti ir išduoti. Stribams užpuolus bunkerį, trys partizanai buvo nužudyti, o Povilas atsitiktinai liko gyvas – tik sunkiai sužeistas. Atlaikė tardymus, baisius kankinimus ir buvo nuteistas dešimčiai metų kalėti. Išbuvo Sibire 1946–1957metais. Kentėjo Intos lagerių košmarus, dirbo anglies kasyklose. Nepalūžo, iškentėjo nužmogėjusių komunistų patyčias, kankinimus ir badą.

Grįžo į Lietuvą 1958 metais, vedė, užaugino du sūnus. Žmona Onutė buvo jo bendramintė, pritarusi jo veiklai. Pradžioje kelerius metus gyveno Jiezne, o paskui įsikūrė Birštone.

Nežiūrint iškentėto siaubo kalėjimuose, nenurimo, bendravo su kunigais ir pasauliečiais, besipriešinančiais ateizmo siautėjimui, mūsų tautinių ir dvasinių vertybių griovimui.

Kai buvo uždrausta vaikų katekizacija bažnyčiose, Prienų bažnyčioje dirbantis kun. J. Zdebskis vis tiek mokė tikėjimo tiesų vaikus, ateinančius į bažnyčią. 1971 m. liepos 26 dieną buvo suimtas ir teisiamas. Aktyvūs Prienų parapijiečiai surinko 17 tūkstančių parašų, ginančių teisę kunigui mokyti vaikus katekizmo. Parašus vežė į Maskvą ir prokurorui Rudenkai įteikė P. Buzas, Antanas Grinkevičius bei Leokadija Miškinienė. Žinoma, kad tai nepakeitė sprendimo nuteisti kunigą metams kalėjimo, bet buvo išsakyta mūsų piliečių valia.

1972 metais pasirodė pogrindžio leidinys „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, vėliau „Aušra“, „Rūpintojėlis“, „Tiesos kelias“, buvo dauginamos A. Maceinos, kun. J. Šalčiaus knygos.

Nuo 1976 metų P. Buzo namo pusrūsyje inžinierius Vytautas Vaičiūnas (dabar kunigas) pastatė kopijavimo aparatą, parodė, kaip juo naudotis, ir Povilas pradėjo dauginti aukščiau minėtus leidinius. Padaugintus numerius paimdavo Kaišiadorių Katedros vargonininkas Anastazas Janulis ir platindavo. Taip pat Povilo padauginti leidiniai patekdavo į Prienus ir, žinoma, jų gaudavo birštoniečiai.

Povilas ir jo žmona Onutė aktyviai dalyvavo Eucharistijos Bičiulių judėjime. Susirinkimai vykdavo Prienuose, Birštone ir kituose miestuose. Dalyvavo žygiuose iš Tytuvėnų į Šiluvą.

1980 m. sausio mėnesį buvo atlikta krata Povilo namuose. Paimtas kopijavimo aparatas, seleno plokštės, popierius. Taip pat susektas ir suimtas A. Janulis. Abu nuteisti už nelegalų spaudos platinimą: P. Buzas – 1,5 metų, A. Janulis – 3,5 metų griežto režimo lagerio. Povilas kalėjo Permės lageryje. Tai buvo šviesi asmenybė, nepalūžusi sunkių išbandymų momentais, nieko neišdavusi, savo pavyzdžiu įkvėpė ir kitus siekti tikrų vertybių. Jo pavyzdys ir jo platinama pogrindžio literatūra buvo dvasios penas jaunimui ir pagyvenusiems.

Atėjus tautinio atgimimo metams, Povilas aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, daug nuveikė įamžinant partizanų kovos ir žūties vietas. Buvo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų partijos narys. Dalyvavo visuomeninių organizacijų veikloje: buvo Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ narys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys, Šaulių sąjungos narys, taip pat sveikuolių klubo „Šilagėlė“ garbės narys. „Lietuvos sveikuolis 2010“ renginyje LR Prezidento taurei laimėti buvo vyriausias amžiumi sveikuolis (91 m.).

Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu, Karininko Kryžiumi, Kariuomenės kūrėjų savanorių ir Sausio 13-osios atminimo medaliais.

Povilas nejautė neapykantos, pykčio priešams, su šypsena mokėjo bendrauti su kitaip galvojančiais. Jis mokėjo blogį nugalėti gerumu.

Išlydėję Povilą amžinybėn, turime tęsti jo darbus, nebijoti gyvenime pasitaikančių sunkumų, siekti tiesos, gėrio, tarpusavio sutarimo, tarnauti Dievui ir Tėvynei, blogį nugalėti gerumu, kaip tai darė Povilas, sekdamas mūsų Palaimintojo arkivysk. J. Matulaičio mokymu.

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų
partijos Birštono skyriaus taryba

© 2012 „XXI amžius“