2012 m. vasario 17 d.    
Nr. 7
(1982)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Robertas GRIGAS

Iš savilaidos eilių rinkinio „Katakombų gėlės“ (1984–1986)

Lietuva šiandien

Nėra laisvės LAISVĖS ALĖJOJ,
O virš uždarytos PRISIKĖLIMO bažnyčios
Šviečia lozungas „Šlovė TSKP!“1
Gedimino stulpų siluetus
Nuo sugriautų paminklų papėdžių
Baigia skusti partinis istorikas.
Svetimųjų kariuomenių kojų
Nuglumintas Vilniaus akmuo
Karalaičio Kazimiero rauda,
Kurį ištrėmė ir po mirties,
Tiesa, ne Sibiran – tiktai Antakalnin…2
Kartuvių aikštėje juodą iškeltarankę
„Liaudies mylimo vado“ skulptūrą3
Dienąnakt milicija su racijom saugo
(Klauskite, klauskit, vaikai,
Savo lietuvių kalbos mokytojų,
Kol jų dar turite, klauskite, –4
Kodėl Kudirkos, Daukanto, Vaižganto,
Kodėl Vytauto – Perlojoj – paminklų
Niekam nereikia saugoti?).
Ieškau žemėlapy Donelaičio Tolminkiemio,
Tačiau randu tik „Čistyje Pridy“…5
Ieškau laisvės LAISVĖS ALĖJOJ,
Tačiau susitinku tik melsvas uniformas,6
Gausėjančias link Muzikinio teatro sodo,
Kur „LAISVĖS LIETUVAI!“ šaukė Kalantos ugnis.

1986 05 27

 

1 Stalino įsakymu uždarius Prisikėlimo bažnyčią – tautinio Atgimimo simbolį Kaune – jos pastatas buvo paverstas radijo detalių gamykla. Virš bažnyčios bokšto ilgus metus kaip ciniška patyčia puikavosi neoninis šūkis, garbinantis vienvaldę sovietų diktatūros partiją.

2 Sovietų okupacijos metais atėmus iš tikinčiųjų Vilniaus Katedrą (buvo naudojama kaip paveikslų galerija), šv. Kazimiero karstas su Šventojo relikvijomis buvo perkeltas į nuošalią Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčią Antakalnyje.

3 Eilėraščio parašymo metu Vilniuje, Lukiškių aikštėje, išdidžiai atgręžta į KGB rūmus, stovėjo sovietų totalizmo kūrėjo ir genocido pradininko Lenino statula; toje pačioje aikštėje carinis 1864 m. sukilimo malšintojas Muravjovas žudė patriotus (plg. V. Mykolaičio-Putino „Sukilėliuose“ aprašytą kunigo Išoros sušaudymą).

4 XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, ypač po vadinamosios Taškento konferencijos, suintensyvėjo Sovietų Sąjungos rusifikacinės pastangos; buvo reikalaujama rusų kalbos mokyti jau vaikų darželiuose.

5 SSRS aneksavus Rytų Prūsiją, visi baltiškos ir vokiškos kilmės vietovardžiai pakeisti išgalvotais rusiškais.

6 Mėlynas uniformas dėvėjo sovietų milicija; nors tiesioginės jos funkcijos buvo kova su kriminaliniu nusikalstamumu, valdžia milicijos pajėgas dažnai mesdavo slopinti politinių protestų ir demonstracijų.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija