2012 m. vasario 17 d.    
Nr. 7
(1982)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Su Vasario 16-ąja!

1918 metų vasario 16-ąją paskelbta Lietuvos nepriklausomybė mums buvo ilgalaikė siekiamybė. Net ilgus dešimtmečius trukusios sovietų priespaudos laikais Vasario 16-oji mūsų pavergtai tautai rodė kelią į Laisvę. Dėl jos Lietuvos miškuose žuvo apie 22 tūkstančiai partizanų, kiti pateko į nelaisvę arba buvo sušaudyti KGB kamerose. O kiek buvo ištremta ir mirė Sibire! Tik maža dalis jau praradusių sveikatą politinių kalinių ir tremtinių grįžo į Lietuvą.

Po 50 metų trukusios komunistinės vergijos 1990 m. kovo 11 dieną atgavome laisvę. Tačiau turime suprasti, kad Dievas mus paliko gyvus ir leido sulaukti laisvės ne todėl, kad mes buvome protingesni ar labiau nusipelnę, bet kad laisvės fakelą perduotume dabartinei kartai. 1990 m. kovo 11-ąją mes neatgavome pilnos laisvės – buvome per daug nukraujavę ir išžudyti. Tada mūsų kova išėjo iš pogrindžio ir tapo vieša. Buvo proga persigrupuoti ar persitvarkyti, deja, mes šito nepadarėme.

Per daugiau nei dvidešimt nepriklausomybės metų nusikalstamai tylima apie penkiolika sušaudytų ministrų, dvylika mirusių tremtyje. Nė žodžio nepasakoma apie devynis sušaudytus generolus, apie aštuonis sušaudytus majoro Jono Bulvičiaus bendražygius. O kur dar okupantų nužudyti, nukankinti ar ištremti vyskupai ir kunigai! Neįvertinamas ir tų ūkininkų, kurie įvairiai pagelbėjo partizanams ir už tai žuvo Lietuvoje arba Sibire, pasiaukojimas mūsų visų laisvei.

Mūsų tauta buvo labai krikščioniška ir niekam nekeršijo – paliko teismą Dievui. Nenukentėjo nei vienas tardytojas, nei vienas teisėjas ir prokuroras. Kolaborantai šito tautos atleidimo nelaikė malone sau. Nors jų nusikaltimai tautai buvo labai dideli, tačiau pamatę, kad niekas už tai nepersekioja, jie persirikiavo ir pradėjo įvairių formų kovą prieš Lietuvą. Ir dabar jie stengiasi visiškai sunaikinti Lietuvos Respubliką. Taigi iškilo naujas Lietuvos okupacijos pavojus.

Tėvynė gali išnykti iš pasaulio žemėlapio visam laikui. Taigi supraskime, kad Tėvynės laisvė įpareigoja tautos sūnus ir dukteris gelbėti Lietuvą. Kiekvienas doras Lietuvos pilietis turi įsijungti į šitą kovą. Ir savo aplinkoje pasipriešinti naujai okupacijai. Jau metas prabusti ir pareikšti: jei Dievas pareikalaus, už Tėvynę atiduosim ir savo gyvybę.

Taigi su Dievo pagalba į kovą už naują Lietuvos rytojų! Lietuvą mylėkime ne vien Vasario 16-osios proga pasakytais gražiais žodžiais, bet darbu ir auka!

Sveikinu visus su Vasario 16-ąja! Sveikinu kariuomenę ir jos vadus, partizanus, ryšininkus, ūkininkus, visokeriopai pagelbėjusiu partizanams, politinius kalinius, tremtinius ir visus Lietuvos patriotus Tėvynėje ir užsienyje.

Monsinjoras Alfonsas Svarinskas,
Lietuvos partizanų kapelionas

2012 metai, Vasario 16-oji

Redakcijos prierašas. Dėl vietos stokos skaitytojų rašinius spausdiname pavėluotai ir esame priversti trumpinti.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija