2012 m. vasario 24 d.    
Nr. 8
(1983)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

FNTT vadovų atleidimas jaudina visuomenę

Praėjusį penktadienį „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ vidaus reikalų ministro įsakymu iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius pareigų atleistas Vitalijus Gailius sakė, kad priėmus Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimus, partijos neteko kone 95 proc. anksčiau turėtų lėšų. Nuostolius partijoms reikia kompensuoti. „Minimalūs kompensavimo mechanizmai yra, tačiau jų bus mažai, todėl pagrindinė viltis,kad partijų biudžetai pasipildys iš šešėlio. Tam, kad pasipildytų iš šešėlio, reikia tuos pinigus išgryninti, nusikalstamu būdu gauti, o čia atsiranda kliuvinys, kadangi yra FNTT sukurti įrankiai: kartu su Valstybine mokesčių inspekcija įsteigtas Rizikos analizės centras, veikia pinigų plovimo prevencijos mechanizmai, įvedėme dar papildomų rizikos detektorių. Atsirado didelė grėsmė. Manau, kad viena iš šiandieninės situacijos priežasčių – ateinančių rinkimų finansavimo saugumas“, – savo ir pavaduotojo atleidimo priežastis aiškino V. Gailius. Drauge su V. Gailiumi atleistas jo pavaduotojas Vytautas Giržadas teigė, kad oficiali partijų buhalterija esanti tik aisbergo viršūnė. Jis sakė: „Kad partija laimėtų rinkimus, ji turi atlikti aibę veiksmų: suburti žmonių grupę, duoti skelbimus, organizuoti darbą taip, kad žmones įtikintų juos išrinkti. Tam reikalingi pinigai. Pinigai yra arba oficialiai deklaruojami, arba šešėlyje. Šešėlio mes net nematome. Visa oficiali buhalterija partijų ir apskritai finansinės struktūros yra tik aisbergo viršūnė, visa kita plaukioja apačioje. Tam, kad sugaudytų tai, kas yra apačioje, reikalingi tyrimai, kuriuos ir atlieka FNTT. O šiuo atveju yra laikotarpis prieš rinkimus“. V. Giržadas sakė, kad su tokiu beteisiškumu per 21 darbo Vidaus reikalų ministerijos sistemoje metus dar nėra susidūręs. „Mus sulygino su tais asmenimis, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas medžiagas, aišku, yra ir asmeninių dalykinių savybių, dėl kurių jie netinka darbui su įslaptinta informacija. Ginsimės teisinėmis priemonėmis – Lietuvoje galioja įstatymai“, – sakė V. Giržadas. Sprendimą atleisti iš užimamų pareigų neteisėtu laiko ir buvęs FNTT vadovas V. Gailius, todėl skųsiantis jį teismui. Anot žiniasklaidos, liberalcentristai yra antra dosniausiai verslininkų finansuojama partija Lietuvoje, o partijos rėmėjai šiai partijai esant valdžioje laimėjo konkursus už daugiau nei du milijardus litų.

Skubiai sureagavęs Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas, Seimo pirmininkės pavaduotojas Algis Čaplikas atleistų FNTT vadovų pasisakymus apie tai, kad jų skubotas atleidimas gali būti susijęs su tarnybos atliekamais tyrimais, išvadino „puspročių“ ir „ligotų žmonių svaičiojimais“. Jis „stebėjosi“, kad konservatorių vadovams FNTT vadovų atleidimo situacija neaiški, kai ji aiški prezidentei Daliai Grybauskaitei, Vytautui Landsbergiui ir dar neseniai buvo aiški pačiai Irenai Degutienei, kuri kelia klausimą, ar teisėtai atleisti pareigūnai. Paklaustas, kodėl, jo nuomone, konservatoriai nepritaria ministro Raimundo Palaičio sprendimui atleisti FNTT vadovus, A. Čaplikas tik mįslingai pratarė, kad dabar prasidėjo procesas, kuriame bus ieškoma kaltų dėl koalicijos griovimo: „Dabar kas ką apkaltins, kad sugriovė koaliciją?“ Konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma, inicijavęs tyrimą dėl FNTT vadovų atleidimo Antikorupcijos komisijoje sakė nemanąs, kad į jį reikėtų žiūrėti per koalicijos partnerių santykių prizmę. Jis teigė, kad reikia išsiaiškinti, ar tikrai FNTT vadovai nebuvo atleisti dėl savo vykdomų tyrimų, esą tai svarbu ir ateičiai. „Mūsų, politikų, pareiga – duoti žmonėms atsakymus, kartu ir pagalvoti apie teisinį reglamentavimą tokių situacijų – dėl poligrafo naudojimo, tokių jo („melo detektoriaus“ – red.) naudojimo pasekmių. Ką reiškia situacija, kai vienas poligrafo panaudojimas duoda vieną rezultatą, kitas – priešingą? Tai kuris tada yra tikras ir kuriuos remtis?“ – svarstė J. Razma. Jis teigė susidaręs nuomonę, kad buvusio FNTT vadovo tikrinimo melo detektoriumi rezultatai kaip tik ir buvo tokie: vienas patikrinimas pozityvus, kitas – negatyvus. Patikrinimai esą buvo atliekami dėl galimo informacijos apie banką „Snoras“ nutekinimo. Aiškinamasi, kokiu būdu duomenys apie rengiamus pareigūnų veiksmus pernai lapkritį pateko „Snoro“ akcininkams.

A. Čaplikas viename savo pareiškime koneveikė ir šmeižtais vadino pareigūnų atleidimą neteisėtais ministro R. Palaičio veiksmais laikančius politikus ir visuomenininkus. „Liūdna, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė, kartu su D. Dabašinsku ir „Šviniumi“ paremdama R. Palaitį, šiandien stoja ne tiesos, teisingumo ir Lietuvos valstybės, bet kriminalinio pasaulio pusėn. Man regis, šie šmeižikiški svaičiojimai verti ne paneigimo, o baudžiamosios bylos. Šių citatų autorius svaidosi kaltinimais ne tik mano patarėjui – valstybės saugumo pulkininkui, bet ir jo žmonai – Lietuvos policijos pareigūnei“.

Jis metė kaltinimą konservatoriams, esą gavusiems dideles sumas pinigų iš kai kurių stambių bendrovių.

Prezidentės D. Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas sakė, kad nutekinus slaptą informaciją apie banką „Snoras“, Lietuva susidūrė su išdavyste. Ikiteisminį tyrimą dėl slaptos informacijos apie banką „Snoras“ nutekinimo Generalinė prokuratūra pradėjo pirmadienį. Anot prokurorų, tyrimas pradėtas tik dabar, nes laukta papildomų duomenų iš VSD. Kaip skelbėme, lapkričio mėnesį prieš pat „Snoro“ nacionalizavimą dienraštis „Lietuvos rytas“, cituodamas anoniminius šaltinius, pranešė apie galimas kratas „viename bankų ir jo vadovų namuose“. Daugiau nei trečdalį „Lietuvos ryto“ akcijų valdė „Snoro“ bankas.

Grupė visuomenininkų, trečiadienį rengusių protesto mitingą prie Prezidentūros, pareikalavo į darbą grąžinti atleistus FNTT vadovus bei atstatydinti juos atleidusį vidaus reikalų ministrą liberalcentristą Raimundą Palaitį. Visuomenininkų grupėje – nepriklausomybės atkūrimo judėjimo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai, Jungtinio demokratinio judėjimo atstovai, kiti nevyriausybinių organizacijų atstovai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija