Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Požiūris
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kūrybos
horizontuose

Nemuno
krašto
vaivorykštė

Naujoji evangelizacija šiemetinės Gavėnios kontekste

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Timotis Dolanas pristatė Šventajam Tėvui savo motiną Širli, atvykusią į Romą pasveikinti sūnaus, paskirto į Kardinolų kolegiją

„Miestų misijos“ projektas

Šiemetinė Gavėnia tarptautiniu bažnytiniu mastu ypatinga tuo, kad laukiant popiežiaus Benedikto XVI paskelbtų ir rudenį prasidėsiančių Tikėjimo metų, kaip tik šiuo liturginiu laikotarpiu dvylikoje Europos didelių diecezijų yra vykdomas „Miestų misijos“ („Metropolitan mission“) evangelizacinis projektas. Tai 2010 metais įsteigtos Popiežiškosios naujosios evangelizacijos tarybos parengta programa, skatinanti tikėjimo atnaujinimą tradiciškai krikščioniškose šalyse, patiriančiose žymią sekuliarizacijos plėtrą visuomenėje. 2012 metų „Miestų misijos“ projekte dalyvauja Barselonos, Briuselio, Budapešto, Frankfurto, Lisabonos, Liverpulio, Paryžiaus, Turino, Varšuvos, Vienos ir Zagrebo arkivyskupijos. Programą sėkmingai įgyvendinus (entuziazmas yra tikrai didelis), kaip teigia Popiežiškosios naujosios evangelizacijos tarybos pirmininkas arkivyskupas Rinas (Salvatorė) Fizikela, evangelizacinis projektas 2012 metais bus išplėstas į 72 Europos miestus, kartu įtraukiant Jungtines Amerikos Valstijas ir kitus sekuliarizuotus pasaulio regionus. Pagal „Miestų misijos“ pastoracinį planą, apie kurį naujosios Šventojo Sosto dikasterijos vadovas yra rašęs Vatikano laikraštyje „L’Osservatore Romano“ skelbtose publikacijose bei daug kartų yra kalbėjęs lankydamasis įvairiose kontinento šalyse, simboliniu jo įgyvendinimo centru turi būti metropolijos katedra su pačiu ordinaru priešakyje.

Atsimainymo džiaugsmas

Kun. Vytenis Vaškelis

Reginys, kurio jie dar nebuvo matę ir palaimos euforija, kurios dar nebuvo išgyvenę, juos tarsi pakėlė nuo aukšto kalno ir nuskraidino į dangiškąsias viršukalnes. „Sustok žavinga laiko akimirka, nes mes trokštame tą nenusakomą žodžiais džiaugsmo būseną sulaikyti ir „įsprausti“ į palapinės vidų“, – taip manė apaštalas Petras ir atvirai išsakė su juo drauge esančių apaštalų Jono ir Jokūbo bendrą jauseną: „Rabi, gera mums čia būti“ (Mk 9, 5).

LGGRT centrą atakuoja auditoriai

Su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) generaline direktore Birute BURAUSKAITE kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Birutė Burauskaitė Vido Venslovaičio nuotrauka

Ar tiesa, kad per pastaruosius kelerius metus Jūsų vadovaujamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras sulaukė net dviejų patikrinimų? Kodėl auditoriai taip kryptingai pradėjo domėtis Jūsų vadovaujamo centro veikla? Nejaugi pastebėta rimtų trūkumų? O gal vienas po kito pasipylę tikrinimai – tik atsitiktinumas? Kita vertus, šį rudenį – nauji rinkimai į Seimą. Gal čia galima įžvelgti politinių intrigų?

Konsekracija vyks Kretingoje

Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ ir augziliaras nominatas vyskupas Linas Vodopjanovas OFM (kairėje)

Vasario 20 dieną,  pirmadienį, Telšių  vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijoje vyko kunigų susirinkimas. Kunigai, kartu su savo ganytojais Telšių vyskupu ordinaru Jonu Boruta SJ ir augziliaru nominatu vyskupu Linu Vodopjanovu OFM, meldėsi kalbėdami liturgines valandas. Maldai vadovavo Telšių vyskupo generalvikaras prel. Juozas Šiurys. Paskui Telšių vyskupas J. Boruta SJ pasveikino susirinkusius kunigus, pristatė naująjį nominuotą vyskupą, priminė jo biografiją ir paskelbė žinią, jog vyskupo Lino Vodopjanovo OFM konsekracija įvyks balandžio 14 dieną Kretingos bažnyčioje. Vėliau Telšių Katedroje buvo aukojamos šv. Mišios, kurioms vadovavo Telšių vyskupas ordinaras J. Boruta SJ. Koncelebravo Telšių vyskupas augziliaras L. Vodopjanovas OFM, susirinkusieji kunigai, dalyvavo Telšių kunigų seminarijos auklėtiniai.

Rozalimiečių tėvelis

A†A kun. jubil. Anicetas KISIELIUS
(1920–1945–2012)

Kun. jubil. Anicetas Kisielius Broniaus VERTELKOS nuotrauka

Vasario 19 dieną, sekmadienį, mirė Šiaulių vyskupijos Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos altaristas, Pakruojo rajono garbės pilietis kunigas jubiliatas Anicetas Kisielius.

Jis gimė 1920 m. liepos 23 d. Leliūnų parapijoje (Utenos r.). Nuo 1938 iki 1945 metų mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, 1945 m. sausio 14 d. pašventintas kunigu. Velionis dirbo vikaru šiose parapijose: 1945 05 17 – Salake, 1945 11 22 – Skapiškyje, 1947 01 08 – Pasvalyje,  1948 07 13 – Saločiuose, 1949 05 06 – Dusetose. Nuo 1949 07 28 buvo Dabužių parapijos administratorius, 1949 08 24 paskirtas Anykščių vikaru, 1949 09 30 – Aleksandravėlės parapijos administratoriumi. Nuo 1951 03 20 administravo Spirakių parapiją, nuo 1952 06 11 – Suosto parapiją. 1960 06 10 buvo paskirtas Antazavės parapijos klebonu, 1963 05 06 – Biržų parapijos klebonu, o1965 04 24 – Pasvalio parapijos klebonu. Dažnai kilnotas iš vienos parapijos į kitą 1966 metais buvo paskirtas Rozalimo parapijos klebonu ir čia dirbo  41-erius metus – iki 2007-ųjų. Nuo 1980 iki 1984 metų ėjo Šeduvos dekanato dekano pareigas, kurį laiką aptaravo be kunigo likusią Klovainių parapiją. 2007 m. gegužės 22 d., dėl silpnos sveikatos, paskirtas Rozalimo parapijos altaristu.

Pijus XI ir Palaimintasis Jurgis Matulaitis: dvasinių polėkių bendrumas

Irena Petraitienė

Popiežius Pijus XI (buvęs arkivyskupas Achile Ratti)

Devyniasdešimtosios (1922–2012) popiežiaus Pijaus XI karūnavimo metinės mintį veda į sudėtingus Lietuvos istorijos laikus, kai tarp Vilniaus vyskupo Jurgio Matulaičio ir Varšuvos nuncijaus arkivyskupo A. Ratti užsimezgusi nuoširdi draugystė padėjo įveikti politinio gyvenimo sukeltus sunkumus.

1922 metų vasarį vyskupas J. Matulaitis, sužinojęs, jog Milano arkivyskupas kardinolas Achile Ratti išrinktas popiežiumi, tuoj pasiuntė jam pasveikinimą:

Atsisveikiname su bičiuliu ir bendradarbiu

A†A Saulius Kelpšas (1958 01 31 – 2012 02 25)

Saulius Kelpšas

Su liūdesiu, bet ir pasitikėdami Kristaus teikiama viltimi, pranešame, kad vasario 25 dienos rytą po sunkios ligos šį pasaulį paliko „Lietuvos Caritas“ ilgametis bendradarbis Saulius Kelpšas (1958 01 31 – 2012 02 25).

S. Kelpšas gimė susituokusių Sibiro tremtyje politinės kalinės, partizanės Liudos Kaminskaitės-Kelpšienės ir tremtinio Romando Kelpšo šeimoje, kuri kilniais žmonėmis užaugino keturis vaikus: sūnus Saulių, Valdą, Jaunių (šiuo metu kaip katalikų kunigas jis tarnauja lietuvių bendruomenei Čikagoje, JAV) ir dukterį Viktoriją.

Sąmokslo teorijos...

Linas ŠALNA

To, kas prasidėjo, tiksliau, įsiplieskė, vasario pradžioje, negalėjo numanyti net genialiausi „sąmokslo teorijų“ kūrėjai. Vasario 8-ąją vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pareiškė nepasitikėjimą Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotoju Vytautu Giržadu ir paaiškino tokio sprendimo priežastį: V. Giržadas „antrą kartą“ buvo tirtas poligrafu ir tas patvrtino jo kaltę. Taigi viskas prasidėjo nuo nelabai patikimo ir teisėto būdo atleisti FNTT vadovo pavaduotoją: kaip priemonė užsipulti pareigūną buvo panaudotas poligrafas (vadinamasis melo detektorius), kuris galėtų būti naudojamas tik kriminaliniams nusikaltimams išaiškinti, beje, tik kaip pagalbinė priemonė. Mūsų valstybėje jis buvo panaudotas kaip pagrindinė priemonė „atskleisti nusikaltimą“. V. Giržadas sakė, kad jo patikrinimo melo detektoriumi rezultatai nebuvo vienareikšmiški, betgi pats savo tyrimą vertino teigiamai – asmuo, reaguodamas į tam tikrus klausimus, tik parodo, kad jie jam rūpi. „Kai asmuo yra kaltinamas beveik trečią mėnesį, kad kažką atliko, ko neatliko, automatiškai ir yra tam tikri rezultatai“, – buvo įsitikinęs FNTT direktoriaus pavaduotojas.

Prisiminė Bernardą Brazdžionį

Ansambliai gieda šv. Mišių metu

...Kur žadėjo niekad nenusvysti,
Kur, tikėjau, grįš, dar kartą grįš
Nuostabioji evangelijos jaunystė,
Man atvėrus Viešpaties duris...

(Bernardas Brazdžionis)

Žvarbų ir speiguotą vasario rytą, Šv. Antano Paduviečio parapijos tikintieji rinkosi į savo šventovę paminėti poeto Bernardo Brazdžionio 105-ąsias gimimo metines. Grabnyčios – poeto gimimo diena. Šv. Mišių aukoje dalyvavo Dainavos bendruomenės atstovai, Dainavos seniūnijos seniūnas Alvydas Malinauskas. Bažnyčioje giedojo moterų ansamblis „Vakarė“ (vadovė Laima Užkurnienė) ir ansamblis „Brydė“ (vadovė Teofilija Vozbutienė). Šv. Mišias aukojo Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonas kun. Vytenis Vaškelis. Skaitinius šv. Mišių metu skaitė ir psalmes giedojo L. Užkurnienė.