2012 m. kovo 9 d.    
Nr. 10
(1985)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Apie pono Poligrafo galias

Lina ŠALNA

Melo detektorius, vadinamas poligrafu, sukėlė sunkias pasekmes. Apie kai kurias jau rašėme. Bet galima dar pridurti ir pabrėžti svarbesnes iš jų, ypač po to, kai Seimo Antikorupcinė komisija, vadovaujama Ligito Kernagio, praėjusį penktadienį vis dėlto paskelbė savo išvadas dėl susidariusios padėties po Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo. Šis konfliktas suskaldė valdančiąją koaliciją taip, kad iškilo grėsmė jos egzistavimui. Kartu karštligiškai ieškoma būdų, kaip atstatyti status quo, buvusį iki konflikto pradžios. Nors tai faktiškai neįmanoma ir dėl psichologinių aplinkybių, ir dėl įstatymų ribotumo, ir dėl politinės valios stokos, ir dėl daugybės vektorių, susidariusių šioje byloje. Suskaldyta ir visuomenė – viena jos dalis, kurios niekaip neįtarsi pataikavimu konservatoriams, gina atleistuosius FNTT vadus ir, jau surengusi mitingą prie Prezidentūros, kovo 17 dieną rengia naują mitingą prie Seimo, kita – visapusiškai įsitikinusi, kad „tamsios jėgos“ puola Prezidentę, ir beveik pasirengusios skelbti jai apkaltą. Viso to pradžia – nedidelis prietaisas, vadinamas poligrafu, kuriuo buvo tikrinamas FNTT vado pavaduotojas ir davė neigiamus rezultatus – nors jo patikimumas priklauso nuo labai daug ko. Net nuo klausimų sudėliojimo vienam ar kitam apklausiamajam.

Komisijos pirmininkas L. Kernagis jau praėjusios savaitės pabaigoje pradėjo nerimauti, ar pavyks sklandžiai užbaigti darbą. Jis netgi perspėjo, kad išvadų nepatvirtinus ketvirtadienį, jos išvis gali būti nepatvirtintos. Mat kliūčių labai daug ir jų kiekvieną valandą vis daugėja. Tuo atveju, jeigu būtų nepavykę paskelbti išvadų, buvo rengiamasi paskelbti atskirąsias nuomones. Vis dėlto išvados buvo paskelbtos, tačiau tik penktadienį, prieš savaitę. Premjerui Andriui Kubiliui buvo pasiūlyta atstatydinti FNTT vadus atleidusį vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį. Vidaus reikalų ministras komisijos išvadose kaltinamas pažeidęs Konstituciją, FNTT įstatymą bei kitus teisės aktus. Jis esą FNTT vadovus atleido remdamasis tik poligrafo tyrimo rezultatais, o tai nebuvo pakankamas teisinis pagrindas. Ministras tam galėjo turėti asmeninių-partinių priežasčių, nesusijusių su nurodytais atleidimo motyvais. Jis be išsamaus tyrimo ir teismo viešai kaltindamas pažeidė Konstituciją, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą. Tvirtinant sprendimą dėl R. Palaičio kai kurie komisijos nariai grasino sugriauti kvorumą, tačiau padėtį suvaldė parlamentinės komisijos pirmininkas. Antikorupcijos komisija pasiūlė grąžinti Vitalijų Gailių su V. Giržadu į darbą, o jau vykstantį konkursą FNTT vadovo pareigoms užimti esą derėtų nutraukti. Taip pat buvo konstatuota komisijos nuomonė, jog „yra rimtų prielaidų manyti, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD), tirdamas informacijos nutekėjimą, operatyvinius veiksmus atliko nesant įstatyminio pagrindo“. Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai buvo pasiūlyta tirti poligrafo specialistus ir bausti kaltuosius. Komisijos pastabą gavo Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.

Komisijos išvadose suformuluoti klausimai prezidentei Daliai Grybauskaitei, siekiant išsiaiškinti, kas paskatino valstybės vadovę skambinti buvusiam FNTT vadovui generolui V. Gailiui ir daryti jam spaudimą. Mat V. Gailius pripažino, kad jam buvo skambinama, ir, ko gero, su nelabai geromis naujienomis. Seimo Antikorupcijos komisija konstatavo, kad prezidentė D. Grybauskaitė, duodama nurodymus vidaus reikalų ministrui dėl FNTT vadovų, galimai pažeidė Konstitucijos nuostatas, tačiau kartu pabrėžė, kad Prezidentės apkaltai pagrindo jie neturi.

Komisijos išvadose taip pat teigiama, kad Prezidentės patarėjas Jonas Markevičius žiniasklaidai melavo, kad į jos posėdį atvyko pats – mat jį pakvietė pati komisija. Kartu su paskelbtomis išvadomis komisija Prezidentei raštu pateikė keletą klausimų. „Mes mėginsime galbūt klausimais išsiaiškinti, ar tie skambučiai buvo jos tiesioginių pavaldinių, ar jos pačios inicijuoti, kaip su konstitucine teise, ar nebuvo kas nors pažeista“, – dar prieš paskelbiant komisijos išvadas spaudos konferencijoje sakė L. Kernagis. Prezidentė D. Grybauskaitė tvirtino „mielai atsakysianti“ į visų Seimo komisijų klausimus.

Komisijos tyrimas rodo, jog aplinka, kurioje lapkričio 14 dieną Generalinėje prokuratūroje vyko pasitarimas dėl „Snoro“, „nebuvo labai slapta“. Antikorupcijos komisijos pirmininkas kėlė klausimą, ar tokia situacija nebuvo sukurta sąmoningai, kad būtų galima nutekinti informaciją, kuri ir pateko į su „Snoro“ banku susijusį dienraštį „Lietuvos rytas“. „Patys prokurorai tai pripažino, po to neigė, po to dar sykį paneigė. Saugumui buvo ideali aplinka tą informaciją pasiimti. Pats kambarys, kuriame tą posėdį vedė, su visais mobiliaisiais telefonais, su visomis galimybėmis pasiklausyti per langus ir taip toliau. Tai šitoje situacijoje modeliuojasi toks dalykas, kad ar tik nebuvo sąmoningai veikiama, kad ta informacija nutekėtų?“, – klausė L. Kernagis. Jam įtarimą kėlė ir tai, kad komisijos nariai, nebūdami nei specialistai, nei teisėsauga, nei policija, surado tokius „delikačius dalykus“, kurių, labai keista, nesurado prokuratūra. Dar daugiau, prokurorai tris mėnesius atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Kai kurie komisijai pateikti dokumentai akivaizdžiai parodė, kad FNTT vadovams buvo daromas spaudimas.

Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas, visaip gynęs partietį R. Palaitį, vos ne iškeikė Antikorupcijos komisiją, „drįsusią“ svarstyti FNTT vadovų atleidimo klausimą. Jis netgi kėlė ultimatumo pobūdžio reikalavimus premjerui ir jo partijai: „Koalicijos ateitis, mūsų bendras darbas, yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rankose“. Kartu jis reikalavo skubiai sušaukti koalicijos politinę tarybą, kurioje konservatoriai tartis esą delsia. Spaudžiant A. Čaplikui, kai kurie komisijos nariai palūžo ir paskutinėmis dienomis atsisakė dalyvauti jos darbe. Beveik sužlugdytą jos kvorumą ketvirtadienį vakarop sugrąžino iki tol posėdžiuose nedalyvavę du nariai – konservatorius ir socialdemokratas. Praėjusios savaitės ketvirtadienį per televiziją A. Čaplikas pareiškė: „Mūsų bendras darbas yra konservatorių ir A. Kubiliaus rankose. Štai ir viskas. Daugiau neturiu ką komentuoti. Mūsų ateities darbai, pabrėžiu, atominės elektrinės statyba, kiti energetiniai projektai yra ministro pirmininko rankose, konservatorių rankose. Koks bus jų sprendimas – taip mes ir vertinsime. Mes pasitikime savo ministru, net neabejojame jo veiksmų teisingumu“. Jis taip pat užsiminė, kad koalicijos partnerių užsispyrimas gali pakenkti atominės elektrinės projektui. Reikalaudamas palikti poste vidaus reikalų ministrą R. Palaitį, A. Čaplikas ėmėsi beveik atviro šantažo dėl energetinių projektų koalicinei vyriausybei. Kai kurie politologai mano, jog koalicija gali subyrėti jau šiomis dienomis. Nepasitenkindamas šantažu, A. Čaplikas sugalvojo naują baubą, esą formuojasi „keistoka“ antiprezidentinė koalicija – nauja A. Zuoko ir A. Kubiliaus koalicija. Tiesa. Mintis apie antiprezidentinius veiksmus nėra sugalvota A. Čapliko. Tokią mintį jau seniai perša vieno dvisavaitinio laikraščio redaktorė, užsiiminėjanti sąmokslo teorijų kūrimu, ir visuomenininkas televizijos savininkas, nesėkmingai kuriantis „kitokią Lietuvą“.

Siūlymas atleisti ministrą labai komplikuoja konservatorių santykius su koalicijos partneriais liberalcentristais. Dar daugiau, jeigu ministras liberalcentristas R. Palaitis nebus atleistas iš pareigų, t.y. tam pasipriešins Prezidentė, jam bus rengiama interpeliacija, – pranešė Seimo Antikorupcijos komisijos nariai. Politiniai apžvalgininkai spėja, kad konservatoriai rizikuoja netekti koalicijos – liberalcentristams esą bus patogiausia iš jos išeiti. Taip pat manoma, kad dabartinės valdančiosios koalicijos žlugimas, vertinant šiuo metu susidariusią politinę situaciją, yra įmanomas. Kaipgi nebus įmanomas, kai liberalcentristas A. Čaplikas tiesiog draskosi, keldamas ir reikalavimus, ir ultimatumus. Viena dalis opozicijos jau rengiasi perimti valdžią, nors to visai nepajėgtų, o kita (Darbo partija) rengiasi „padėti“ būsimai mažumos vyriausybei, jeigu tam susidarytų sąlygos. Darbo partija yra nusiteikusi svarbiuose balsavimuose palaikyti mažumos vyriausybę, jei iš valdančiosios koalicijos pasitrauktų Liberalų ir centro sąjunga (LiCS). O jeigu konservatoriai savo politikai pritaikytų kai kurias „darbiečių“ siūlomas ekonomines gaires – ši partija galbūt ir sutiktų pakeisti LiCS valdančiųjų gretose. Galima spėti, kad Darbo partijos vadovas A. Uspaskichas, nuolat mėtydamas įvairius priekaištus konservatoriams, dabar, matyt, tikisi susilaukti jų paramos jam grasinančioje „buhalterinėje“ byloje.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad komisijos narys Žilvinas Šilgalis žurnalistams tiesiai pasakė, jog komisija nustatė, kad poligrafu tikrinamiems pareigūnams buvo užduoti skirtingi klausimai, galbūt siekiant konkrečių tyrimų rezultatų. „Klausimai vieniems pareigūnams buvo formuluojami labai siaurai, kitiems – plačiai. Ne vienas poligrafo specialistas sakė, kad tyrimo rezultatai ir išvados labai priklauso nuo to, kiek teisingai suformuluoti klausimai“, – sakė Ž. Šilgalis. Poligrafu pareigūnai buvo tikrinami pagal VSD pažymą, reikalaujančią aiškintis, kas nutekino „Lietuvos rytui“ informaciją apie būsimus teisėsaugos veiksmus prieš „Snorą“. Remdamasis poligrafo parodytais duomenimis R. Palaitis atėmė iš FNTT vadovų teisę dirbti su slapta informacija, po to juos atleido. Taigi poligrafas parodė savo galią – leido iš darbo atleisti patyrusius pareigūnus ir supjudė valdančiąją koaliciją. Pono Poligrafo galios Lietuvoje labai padidėjusios.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija