|
Kviečiame į viešumo, tiesos ir teisingumo kelią
Šiuo metu Lietuvos valstybės politiniame gyvenime ir viešojoje erdvėje vykstantys procesai patriotiškai nusiteikusiems žmonėms negali nekelti rūpesčio. Mes, žemiau pasirašiusieji, visą savo gyvenimą paskyrę kovai už laisvą ir teisingą Lietuvą, kaip tik to teisingumo nepriklausomoje valstybėje ir pasigendame. Teisingumo stoka tautą verčia nusivilti ne tik politika, bet ir pačia laisvės idėja, o su šituo mes taikstytis negalime. Matydami, kaip diskredituojama valstybė, mes kreipiamės į aukščiausius valstybės asmenis, kuriems patikėtas valstybės vairas, ir pateikiame mums rūpimus klausimus, į kuriuos norėtume išgirsti atsakymus.
1. Kam tarnauja laikraštis Lietuvos rytas? Laikraštyje buvo paskelbta slapta informacija galimai turint tikslą sukelti visų Lietuvoje veikiančių bankų griūtį ir kilusios sumaišties metu nepastebimai išplauti iš Snoro banko pinigus. Laimei, ši dezinformacija paveikė tik šio banko klientus.
2. Kodėl ištirpo 4 milijardų litų vertės Snoro banko kapitalas, nepastebint atsakingoms institucijoms, kurios turėjo šį banką stebėti vos kilus pirmiems įtarimams (nuo 2004 metų), kaip vykdoma šio banko veikla. Juolab kad banko savininkai jau buvo apkaltinti kaimyninės šalies nešvariais darbais. Kodėl Valstybės saugumo departamentas (VSD) leido valstybei atsidurti ant katastrofos slenksčio, kodėl nebuvo informuoti valstybės vadovai?
3. Ar galima pasitikėti išvadomis, kurias pateikė VSD dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktoriaus V. Gailiaus ir jo pavaduotojo V. Giržado? Ar vadovaujant laikiniesiems VRM ministro statytiniams iš FNTT gali dingti kiti svarbūs dokumentai?
4. Ar galima pasitikėti tomis išvadomis, kurias Lietuvos rytas, tikėtina, gavo iš VSD, kai liejo purvą ant žuvusio Vytauto Pociūno? Lietuvos ryte buvo skelbiama, kad šlapimo pėdsakas buvo ant lubų ir sienų... Iš kur laikraštis ištraukė tokią informaciją jau kitą rytą po V. Pociūno nužudymo?
5. Kodėl buvo sustabdytas Medininkų bylos tyrimas?
6. Ar ne pagal tą patį scenarijų, kaip buvo susidorota su FNTT, susidorota su VSD karininkais V. Damuliu ir K. Braziuliu ir jie iki šiol dar yra persekiojami?
7. Kodėl Generalinė prokuratūra remiasi sovietmečio prokuratūros išvadomis dėl kun. Juozo Zdebskio nužudymo, įvykdyto 1986 metų vasario 5 d., aplinkybių, kurias tuo metu tyrė Varėnos rajono prokuratūra, ir nereaguoja į daugkartinius prašymus įvardinti tikruosius kunigo mirties kaltininkus? Generalinė prokuratūra jau pripažino faktą, kad kun. J. Zdebskis buvo tyčia nudegintas. (Yra Prokuratūros atsakymas kun. V. Vaičiūnui. Be to, yra dokumentai, kurie patvirtina Maskvos KGB leidimą atlikti šį nusikaltimą. Kun. J. Zdebskio sužlugdyti nepavyko, todėl, matyt, buvo surežisuota automobilio avarija).
Taip pat nenagrinėjamas ir kun. Broniaus Laurinavičiaus žūties tyrimas.
8. Ar galima pasitikėti generalinio prokuroro D.Valio ir jo pavaduotojo garantijomis, kad informacija nutekėti negalėjo juk šiais laikais yra priemonių nuskaityti informaciją ir per langą, jei pasitarimas vyksta ne specialiai tam įrengtoje patalpoje?
Lietuvos žinios (2012 m. vasario 21 d.) paskelbė labai svarbią informaciją straipsnyje Valstybės užvaldymas: atsitraukti, persigrupuoti ir pulti. Kokius vaidmenis atlieka ir kokią įtaką daro vadinamieji valstybininkai D. Dabašinskas, R. Vaišnoras, J. Markevičius, M. Ladyga, A. Karpus, o jiems dar padeda generolas G. Grina (VSD), A. Mieželis (VSD), A. Siaurusevičius (LRT)? Tą grupuotę remia ne tik verslininkas G. Žiemelis, bet ir E. Kūris, A. Januška, M. Laurinkus, R. Lopata ir kiti aukšti pareigūnai, politikai ir įvairūs provokatoriai. Nustatyta daug faktų apie šią grupuotę ir jos neskaidrią veiklą. Galiausiai VSD prieš FNTT surengė operaciją, įslaptintose VSD pažymose apkaltinus informacijos nutekinimu Snoro banko byloje.
9. Kodėl aukšti valstybės pareigūnai Seimo Antikorupcijos komisijos nariams dėl FNTT grasino net posėdžio metu? Kaip tokie asmenys mūsų valstybėje gali eiti atsakingas pareigas?
10. Kaip Snoro banko vadovai galėjo iš anksto žinoti apie artėjančią nacionalizaciją, be to dar ir konsultuotis su valstybininkų klanu? Atsakingi pareigūnai, užuot ėmęsi ryžtingų veiksmų, pradėjo poligrafinius žaidimus, kurie yra tik pagalbinė priemonė ikiteisminiams tyrimams. To laiko pakako ne be aukščiau išvardintų asmenų pagalbos iš banko išplauti milijardus litų.
11. Ar yra sukurti įstatymai, kurie leistų kontroliuoti visas Lietuvos saugos tarnybas ir jų atsiskaitomybę? Jei nėra, tai kodėl? Jei yra, kodėl jie neveikia? Ar yra sukurta institucija, kuri galėtų kontroliuoti šių tarnybų darbą (nepriklausytų nuo saugumo)? Kai kurioms tarnyboms jau dabar galima pareikšti nepasitikėjimą (pasinaudojant šiuolaikinėmis technologijomis, internetu), jei žmonių nepasitikėjimas viršija numatytas ribas. Tokie pareigūnai turi būti šalinami iš užimamų pareigų, atšaukiami iš Seimo ar kitų renkamų organų.
Ir dar atskiras klausimas dėl LRT darbo. LRT tarybos narys Artūras Račas po beveik metus trukusio bylinėjimosi su LRT taryba įrodė, kad generalinis direktorius A. Siaurusevičius negali savivaliauti. Deja, mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomoje televizijoje laidos dažnai būna tendencingos. Štai, pavyzdžiui, vasario 29 dienos R. Miliūtės vedamoje laidoje Teisė žinoti kalbėjusieji (kuriems buvo leista pasisakyti) įrodė, kad valstybė nori, kad FNTT grįžtų į Boreikos vadovavimo laikus, tuos laikus, kai šios tarnybos darbas buvo niekinis. Taip nuteikiama visuomenė, o per ilgą laiką ir užauga ištisa karta, kuriai nerūpi tėvynės reikalai.
Nenuostabu, kad tokioje visuomenėje gimsta ir eutanazijos įteisinimo idėja. Jau dabar Europoje pirmaujame pagal savižudybių skaičių, o eutanazija tik dar paskatintų net ir abejojančius pakelti prieš save ranką.
Dabar internetas sudaro galimybes spręsti svarbius valstybės klausimus (kai kurios Europos šalys jau naudojasi šia galimybe), įtraukiant į šių klausimų sprendimą laikinai iš Lietuvos išvykusius gyventojus. Reikėtų oficialiai atskleisti visų (KGB, GRU ir kt.) kitų valstybių slaptųjų tarnybų agentų, dirbusių Lietuvoje, pavardes (iki šiol paviešinti tik KGB rezervo sąrašai).
Reikia siekti, kad realiai pradėtų veikti vietos savivalda, nes būtent iš čia gali ir turi kilti nauja patriotiškai nusiteikusių politikų ir valstybininkų karta. Europos bendrija remia tokius projektus, todėl reikia kuo skubiau juos įgyvendinti.
Mons. Alfonsas Svarinskas,
Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius,
Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto narys,
buvęs politinis kalinys
Sesuo Nijolė Sadūnaitė,
Vyčio Kryžiaus ordino kavalierė, buvusi politinė kalinė,
Kanauninkas Vytautas Vaičiūnas,
Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius,
buvęs Helsinkio grupės narys, buvęs politinis kalinys,
Kun. Alfonsas Bulota,
buvęs kariuomenės kapelionas
Kun. Algimantas Keina
Petras Plumpa,
buvęs politinis kalinys
Alfonsas Slanina,
buvęs politinis kalinys, partizanas
© 2012 XXI amžius
|