2012 m. kovo 16 d.    
Nr. 11
(1986)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kūrybos
horizontuose


ARCHYVAS

2012 metai


XXI Amžius


Kronika

Gailestingumo ir meilės galia

Benjaminas ŽULYS

Kun. Vitas Kaknevičius (centre)
Kauno apskrities viešojoje
bibliotekoje pristato knygą
„Nuodėmė ir atleidimas“.
Kairėje – Jonas Žiniauskas,
dešinėje – Rima Viliūnienė

Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Kauno šv. Antano Paduviečio bažnyčios vikaro kun. Vito Kaknevičiaus bemaž 500 puslapių apimties knyga „Nuodėmė ir atleidimas“. Joje autorius daug dėmesio paskyrė Sutvirtinimo sakramentui. Tai jo knygų – „Įbriskime į vaikystę“ ir „Nuritinkime akmenį“ – tąsa. Kaip pabrėžė naujosios pristatomos knygos redaktorius akolitas Jonas Žiniauskas, dailininkė Rima Viliūnienė ir pats autorius, kūrinys skiriamas ir yra naudingas visiems katalikams, nepaisant jų amžiaus. Knygos pradžioje kunigas nušviečia, kas buvo rašoma pirmose dviejose knygelėse. Pirmoji – „Įbriskime į vaikystę“ – kelias per meilę ir skausmą, gerumą, tiesą ir gailestingumą į Dievo ir savęs pažinimą. Autorius kviečia apdairiai pasirinkti gyvenimo kelią, kiekvienos dienos darbą atlikti su meile. Knyga leidžia geriau pažinti Dievą, pamilti Jį ir vykdyti Jo valią. Daug vietos skirta liturginiam Bažnyčios laikui, pagal kurį ji gyvena. Paminėtina, kad Dievo mums duotas laikas ir priemonės jam skaičiuoti skiriasi nuo Viešpaties laiko, Dievui visada yra – dabar. Knygoje kalbama apie Kristaus gimimo paslaptį, pabrėžiama, kad Tėvą pažįstame per Jėzų.

Antroji knyga „Nuritinkime akmenį“ naujas laiptelis į geresnį Dievo pažinimą ir supratimą. Jėzus mus atpirko ir pakvietė į amžinąjį gyvenimą. Mokėmės ir tebesimokome Juo sekti, kad ir mes galėtume su Kristumi džiaugtis amžina laime.

Naujojoje kun. V. Kaknevičiaus knygoje – „Nuodėmė ir atleidimas“ – išsamiai apibūdinamos ydos, nuodėmė ir į ją vedantys keliai. Juos žinant, įmanomas sąmoningas dvasinis brendimas Dievui. Daug vietos skiriama tokioms problemoms, kaip atsiprašymas ir atleidimas, dvasinių žaizdų, depresijos gydymas. Skaitytojas ras daug nuorodų savianalizei, rengiantis švęsti Susitaikinimo sakramentą. Labai prasmingas priedas – Vilniaus valstybinio universiteto profesoriaus Jono Grigo publikacija „Ar egzistuoja visatos kūrėjas?“ Šis straipsnis paimtas iš „XXI amžiaus“.

Knygoje kun. V. Kaknevičius rašo: „Nėra pražūtingesnės jėgos, kaip neteisingai ištartas, bloga nešantis žodis, kuris, beje, yra pragaištingas ir jį ištarusiajam. Tokį žodį lydi neteisinga, bloga linkinti mintis... Tačiau dar didesnę, šiuokart gerumo, jėgą turi ramiai pasakytas žodis, minties jėga“. Knyga mus veda į nuodėmės išgydymo teritoriją ir kviečia priartėti prie mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, kurio misija ir yra nuodėmės naikinimas mumyse. Turime nuolat tikrinti savo krikščionišką gyvenimą. Ar tikrai nuoširdžiai garbiname savo Viešpatį ir esame Jam patikėję save, visas savo gyvenimo sritis, o gal kai kurias, gal nuo Jo ir net nuo savęs mėginame nuslėpti ir leidžiame tuo pasinaudoti piktajai valiai? Todėl Jėzus ragina irtis į gilumą, geriau pažinti save bei savo priešą – nuodėmę. Anot kai kurių itin dvasingų žmonių, tik meilė gali išgydyti dvasiškai sergantį ir kupiną sielvarto mūsų pasaulį. Jam dabar labiau nei kada nors reikia atlaidžios ir kuriančios meilės, dalykų, be kurių nebeįmanoma pasveikti. Mūsų ir kitų likimas labai priklauso nuo to, kiek sugebėsime atleisti sau ir kitiems. Autorius rašo: „Širdy skleidžias meilė – /Ją neša pasaulin /Globojanti Dievo Ranka“.

Knygoje kun. V. Kaknevičius daug dėmesio skiria Rembranto van Reino paveikslui „Sūnaus paklydėlio sugrįžimas“. Ši istorija tikriausiai žinoma kiekvienam katalikui, ji sukelia daug minčių, kurias analizuoja knygos autorius. Jis siūlo prisiminti Biblijos palyginimus apie paklydusią avelę, pamestą drachmą, sūnų palaidūną. Kodėl jaunesnysis sūnus panoro apleisti savo tėvo namus? Jis norėjo nevaržomos laisvės, pramogų, lengvo gyvenimo. Bet greitai palaidūno jaunystė buvo sugriauta, iš tėvo pasiimtas turtas iššvaistytas, sveikata sumenko, džiaugsmo ir linksmybių pojūtis atbuko. Ir vargo prispaustas jaunuolis grįžo į savo namus. Tėvas jo neatstumia, o džiaugsmingai priima. Knygos autorius pastebi, kad nutapytoji drobė tobulai perteikia Evangelijos dvasią, bet kurių laikų ir bet kokio amžiaus žiūrovą veikia tarsi gyvas Evangelijos žodis. Sūnaus palaidūno dvasinė pamoka primena Vakarų civilizaciją. Pastarųjų kelių šimtmečių Europos istorija esanti dvasinio puvimo ir dieviškų tiesų turto eikvojimo istorija.

Kun. V. Kaknevičius daug dėmesio skiria Dievo Įsakymams, juos pateikia savita forma. Tai dažniausiai klausimai Įsakymų fone. Tai ištisas klausimynas, apimantis apie 16 knygos puslapių. Autorius, remdamasis savo ir kitų dvasingų asmenų mintimis, kalba apie žmonių savybes. Pasak apaštalo Pauliaus, „visų blogybių šaknys yra meilė pinigams“, „godumas maitina savanaudiškumą, savanaudiškumas – egoizmą, egoizmas – tuštybę“. Kun. V. Kaknevičius primena Šventąjį Raštą: „Nėra nieko neteisingesnio kaip mylėti pinigus, nes toks ir savo sielą parduotų“.

Susitikime su Kauno visuomene kun. V. Kaknevičius savo mintis kreipė į Dievo meilę, klausė, koks mūsų santykis yra su Dievu. Apie Tikėjimą, jis sakė, kad šio kilnaus reiškinio esmė yra viltis amžinybėje išvysti Dievo veidą. Išpažintis esanti tik nuodėmės geluonis, o žaizda vis tiek pasiliekanti. Todėl po Išpažinties dera stengtis dorai gyventi, paisyti Dešimties Dievo Įsakymų. Kunigas su ironija pastebėjo, kad kai kas į bažnyčią eina lyg į turgų. Jei, pavyzdžiui, toks žmogus užsako šv. Mišias, tuoj pat laukia atlygio už tai. O jeigu nesulaukia, ima piktintis – girdi, aš sumokėjau, o už tai nieko negavau. Knygos redaktorius J. Žiniauskas, dailininkė R. Viliūnienė atkreipė dėmesį, kad išsigydžius savo dvasines žaizdas galima padėti tai padaryti ir kitiems.

Knyga „Nuodėmė ir atleidimas“ – ne romanas, joje telpa teologinės, filosofinės, dvasinės, psichologinės mintys, pateiktos nesunkiai suprantama forma. Tai galėtų būti dažno kataliko parankinė knyga, teikianti dvasinio peno.

Paprašytas susirinkusiųjų kun. V. Kaknevičius trumpai papasakojo apie savo gyvenimą. Jis pasidžiaugė, kad iš penkių jo tėvų vaikų du išėjo į kunigus. O Vitas – ne vien dvasininkas, bet ir poetas, literatas. Jis jau parašė 15 knygų: „Sielos duona“, „Noriu Jums būti viskuo“, „Maldos sparnais skrendu“, „Jums reikia malonių, vaikučiai“, romanas „Skausmingas nuopuolis“ ir kt. Susitikime buvo surengta šių knygų paroda.

Eilėraščius Vitas pradėjo rašyti būdamas septintoje klasėje. Iš pradžių rašė į sąsiuvinius, vėliau, paragintas pedagogų, kitų geranoriškų žmonių, savo kūrybą perkėlė į spaudos leidinius.

Kun. V. Kaknevičius kvietė: „Neškime Dievo Gailestingumą tiek, kiek galime ir kur galime“.

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija