2012 m. kovo 16 d.    
Nr. 11
(1986)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Popiežiškasis Gavėnios vizitas į parapiją

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI lankosi
Romos Šv. Jono Saliečio parapijoje

Bendruomeniškos veiklos mastai ir užduotys

Nors į Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos šiemetinei Gavėniai sumanytą ir įgyvendinamą „Miestų misijos“ programą Romos vyskupija tiesiogiai neįtraukta (joje dalyvauja 12 kitų didelių Europos diecezijų), tačiau popiežius Benediktas XVI, lankydamasis vienoje Italijos sostinės parapijų, pabrėžė, kad šis atnaujintos evangelizacijos uždavinys dabar aktualus visoms Bažnyčios institucijoms ir bendruomenėms. Parapija, anot Šventojo Tėvo, yra ta vieta, kur katalikai išmoksta ir gyvena savuoju tikėjimu švęsdami Eucharistiją ir atlikdami kitas sakramentų bei liturgijos praktikas, švietėjišką, kultūrinę ir įvairiopą socialinę-karitatyvinę veiklą.

Užbaigęs savaitę trukusias Gavėnios rekolekcijas Vatikane, popiežius Benediktas XVI kovo 4 dieną pirmiausia ir suskubo su pastoraciniu vizitu aplankyti vieną iš savo, kaip Romos vyskupo, vadovaujamos diecezijos parapijų Torino kvartale pietiniame miesto pakraštyje. Tai palyginus jauna parapija, įkurta 2000-aisiais, kurios bažnyčia pastatyta tik prieš trejus metus ir dedikuota žymiam prancūzų XVII amžiaus šventajam, jaunimo ugdytojui Jonui Saliečiui (St. Jean Baptiste de la Salle). Šalia įsikūrė parapijos namai su didele sale ir patalpomis katalikiškų organizacijų užsiėmimams, veikia netgi nedidelis sporto kompleksas su futbolo, krepšinio ir tinklinio aikštėmis. Šventajam Tėvui, kuris noriai bendravo su parapijos jaunimu, buvo įteikti vietinės futbolo komandos marškinėliai. Šv. Jono Saliečio parapijos teritorijoje gyvena apie 14 tūkstančių žmonių – daugiausia jaunos šeimos su nepilnamečiais ir mažamečiais vaikais.

Antrojo Gavėnios sekmadienio ir Kristaus Atsimainymo šventės šv. Mišias popiežius Benediktas XVI aplankytosios parapijos bažnyčioje celebravo kartu su generaliniu Romos vikaru kardinolu Agostinu Valiniu, kitais regionų vyskupais augziliarais ir Šv. Jono Saliečio parapijos klebonu tėvu Džampaolu Perudžiniu bei jo vikarais. Netilpusieji į bažnyčią tikintieji pamaldose galėjo dalyvauti liturgiją stebėdami netoliese pastatytuose dideliuose ekranuose. Sakytoje homilijoje Šventasis Tėvas visus sveikino, ypač nurodydamas organizuotų parapijoje grupių bei katechetų veiklos svarbą ir pasidžiaugė, kad nuo pat pradžios bendruomenėje aktyviai darbuojasi vienuolijos – Šv. Jono Saliečio įkurtosios Krikščioniškų mokyklų brolių vienuolijos nariai bei seserys pranciškonės iš Nekaltai pradėtosios švč. Mergelės Marijos širdies kongregacijos.

Dievo asmeniškumo ir Bažnyčios „mes“ supratimas

Homilijoje, komentuodamas Evangelijos pasakojimą apie Atsimainymą ant Taboro kalno, Šventasis Tėvas aiškino, kad Jėzus dar prieš kryžiaus auką norėjo sustiprinti mokinių tikėjimą ir patvirtinti Tėvo meilę net ir būsimos kančios perspektyvoje. Jėzus kopia į Taboro kalną su Petru, Jokūbu ir Jonu – tais mokiniais, kurie šalia Jo bus vėlesnėje dramatiškoje Alyvų kalno aplinkoje. Dar ne taip seniai Jėzus, skelbdamas apie savo kančią, pastebėjo, kad netgi Petras nelabai gali suprasti, kodėl Dievo Sūnus turi kentėti, būti paniekintas ir mirti ant kryžiaus. Taigi savo Atsimainymu Išganytojas padeda mokiniams suvokti, kad „kelias į garbę, į švytinčią meilę, kuri įveikia visas tamsybes, eina per visišką atsidavimą, per kryžiaus skandalą“, – kalbėjo Benediktas XVI.

To būtinumą ir mes visi privalome suprasti, žvelgdami į būsimuosius Golgotos įvykius būtent tikėjimo akimis. Atsimainymo stebuklas padeda priimti kančios slėpinį, kaip „palaimintą kančią“, Dievo išganomosios meilės raišką, išgelbėjimą iš to fatališko blogio, kurį padarė pirmųjų tėvų nuodėminga išdavystė. „Kaip ir tiems trims Evangelijos apaštalams, mums taip pat reikia kopti į Atsimainymo kalną, kad priimtume Dievo šviesą, kad Jo būtis galėtų apšviesti ir mus, – sakė Popiežius. – Būtent taip, asmeninėje ir bendruomenės maldoje mes sutinkame Viešpatį ne kaip idėją ar moralinį siūlymą, bet kaip Asmenį, kuris nori tapti draugu, atnaujinti mūsų gyvenimą ir padaryti panašų į savo“.

Akcentuodamas, jog susitikimas su Viešpačiu nėra tik asmeninis („privatus“) reikalas ir kad jo siekis dabartinėje sekuliarizuotoje terpėje privalo turėti viešąjį bendruomeniško Evangelijos skleidimo pobūdį, Šventasis Tėvas ragino parapijiečius tai daryti neatidėliotinai, nelaukiant kokių nors kitų ideologinių mokymų, kurie „neveda į tikrąjį gyvenimą“. „Jūs patys turite tapti Kristaus misionieriais savo broliams, kur jie begyventų, dirbtų, mokytųsi ar tiesiog leistų savo laisvalaikį“, – aiškino popiežius Benediktas XVI naujosios evangelizacijos uždavinius parapijos bendruomenei. Jis pasidžiaugė, kad Šv. Jono Saliečio parapijoje yra nemažai kompetentingų ir dosnių savanorių, buriančių šeimas, jaunimą, pasitelkiant kultūros ir sporto veiklą, kur irgi skleidžiamos krikščioniškos vertybės. Svarbiausias yra aktyvus bei sąmoningas dalyvavimas sekmadienio Eucharistijos šventime.

Taip, anot Šventojo Tėvo, yra ugdoma ir stiprinama priklausomybės parapijos bendruomenei savivoka. „Norėčiau padrąsinti jus, kad dalintumėtės atsakomybe už pastoracinį darbą, visų čia (parapijoje) veikiančių grupių bendryste, nes visos jos yra pašauktos žengti kartu, liudijant Bažnyčios „mes“, kaip vieną Dievo šeimą“, – kalbėjo Šventasis Tėvas homilijoje, kreipdamasis į Šv. Jono Saliečio parapijoje veikiančių organizacijų atstovus.

Nuorodos „religiniam neraštingumui“ įveikti

Popiežius ypač pabrėžė katechetinio darbo svarbą rengiant parapijoje jaunus žmones krikščioniškojo gyvenimo sakramentų priėmimui. Kaip tik rudenį prasidedantys „Tikėjimo metai“ yra tinkama proga parapijos bendruomenei gaivinti katechetinės veiklos patirtį, kad apylinkės visuomenėje būtų stipresnis didžiųjų krikščioniškojo tikėjimo vertybių supratimas ir išgyvenimas. Tik taip galima įveikti dėl sekuliarizacijos paplitusį „religinį neraštingumą“, kuris „yra viena iš didžiausių šiandienos problemų“, – nurodė popiežius Benediktas XVI. Čia galima priminti, kad šių metų pradžioje paskelbtose Tikėjimo mokymo kongregacijos rekomendacijose dėl Tikėjimo metų šventimo ypač pabrėžiamas įsipareigojimas atnaujintai skleisti ir platinti Katalikų Bažnyčios katekizmą. Siūloma, kad būtent parapijose klebonų vadovaujami katechetai organizuotų tikinčiųjų grupes, „kurios skaitytų ir bendrai gilintųsi į svarbiausias tikėjimo tiesas“. Pabrėžiama, kad šiomis bei kitomis pastoracinėmis iniciatyvomis reikia „padėti tikintiesiems iš naujo atrasti krikšto metu gautą tikėjimo dovaną ir savo atsakomybę ją liudyti suvokiant, kad krikščioniškasis pašaukimas yra apaštalavimas“.

Šventasis Tėvas homilijoje taip pat priminė, kad jaunoje Šv. Jono Saliečio parapijoje yra daug jaunų šeimų su savo gausiomis atžalomis, todėl svarbu akcentuoti šeimos ir santuokos evangelizacinę „auklėjimo tikėjime“ užduotį. Čia vėlgi galima nurodyti minėtuosius Tikėjimo mokymo kongregacijos rekomendacijų siūlymus, kuriuose teigiama, kad reikia skleisti misijų iniciatyvas, pritaikytas katalikiškoms šeimoms – „tikrosioms namų Bažnyčioms ir pirmutinėms tikėjimo perteikimo vietoms“. Kaip tik krikščioniškose šeimose reikia skatinti, „kad kiekvienas labiau pajustų poreikį geriau pažinti ir būsimosioms kartoms perduoti nekintamą tikėjimą“. Panašiai kalbėjo ir popiežius Benediktas XVI aplankytos parapijos tikintiesiems, nurodęs, kad Italijos vyskupai šiemetinėse pastoracinės veiklos direktyvose taip pat iškėlė religinį švietimą šeimose, jis kvietė šeimas būti bendruomene, „kurioje išmokstama pažinti ir visuomet mylėti Viešpatį, kurioje mes vienas kitą praturtiname tikrai brandžiu tikėjimu“.

Baigdamas homiliją, Šventasis Tėvas dar kartą pabrėžė Eucharistijos svarbą krikščionių asmeniniame ir bendruomeniniame gyvenime. „Tegul šventosios Mišios būna jūsų sekmadienio centru“, tikra „Dievo ir bendruomenės diena“, kurioje šlovinamas Tas, kuris mirė ir prisikėlė dėl mūsų išgelbėjimo, – aiškino Popiežius. Jis pastebėjo, kad būtent šventadienį parapijos bendruomenė galėtų prisiminti ir parodyti svetingumą tiems, kurie turi sunkumų, yra vieniši ar ligoniai. Taip pat žinotina, jog susibūrus apie Eucharistiją yra lengviau ugdyti krikščioniškosios bendruomenės misijos supratimą, kad Dievo meilės žinia būtų nešama visiems. Tai ypač aktualu prisiminti Gavėnios kelionėje, kuri „iš Taboro, Atsimainymo kalno, mus veda į Golgotą, naujosios ir amžinosios sandoros vienintelio Kunigo aukščiausios meilės aukos kalną“, – sakė Benediktas XVI.

Nustebino Kristaus vietininko artumas

Po Šventojo Tėvo vizito dalindamiesi įspūdžiais Romos pietinio pakraščio parapijos kunigai žiniasklaidai tvirtino, kad buvo daug emocijų, ypač tarp jaunų žmonių ir vaikų, kurie su Popiežiumi noriai bendravo ir apdalino jį savo pagamintomis dovanėlėmis. „Jau pranešus apie Popiežiaus apsilankymą, žmonės buvo kupini entuziazmo, nuostabos, ir noriai įsijungė į pasirengimą, – sakė interviu tarptautinei katalikų žinių agentūrai „Zenit“ vienas iš Šv. Jono Saliečio parapijos vikarų kunigas Frančeskas Indelikatas. – Mes tiesiog nesitikėjome, kad Kristaus vietininkas atvyks į mūsų priemiestinę parapiją, ir kai kurie tuo abejojo netgi pačią apsilankymo dieną“. Prieš Šventojo Tėvo apsilankymą buvo intensyviai rengiamasi, atsirado pakankamai savanorių, kurie stengėsi, kad parapijos bažnyčia kuo gražiau atrodytų. Pasirengimas vizitui buvo ir dvasinis – įvairiose tikinčiųjų grupėse bei platesnėje katechezėje išsiaiškintas Popiežiaus vaidmuo Bažnyčioje.

Kitas įsimintinas pastoracinio vizito bruožas, anot kunigo F. Indelikato, buvo Šventojo Tėvo susitikimas su parapijos sielovadoje besidarbuojančiais dvasininkais. Popiežiui Benediktui XVI išsamiai buvo papasakota apie visą bendruomenės veiklą, apie parapijos teritorijoje gyvenančius žmones. Susitikimo metu buvo juntamas Šventojo Tėvo artumas ir pastabumas, atrodė, kad su šiais kunigais jis buvo susitikęs daugelį kartų. Ypač dažnai Popiežius kreipdavosi į parapijos kleboną kunigą Dž. Perudžinį papildomos informacijos, norėdavo daugiau sužinoti apie jį sveikinusius žmones, netgi vaikus. „Tai buvo tikra didelio nuoširdumo, broliškumo ir tikėjimo atmosfera“, – pripažino kunigas F. Indelikatas.

Jam ypač paliko įspūdį Šventojo Tėvo homilijos žodžiai, kad parapijos bažnyčia „yra aukščiausiame kvartalo taške, o jos varpinės bokštas lyg strėlė sminga į dangų. Tai primena mums, jog Evangelija turi būti skelbiama visiems“. Dvasininkas pabrėžė, kad „šie Popiežiaus žodžiai nebus užmiršti. Mes žinome, kad tikėjimo negalima laikyti uždaryto tarp bažnyčios sienų“. Kiekvienas, kuris priima geras žinias, stengiasi pasidalyti jomis su artimaisiais. Taip turi būti ir su Evangelija: jeigu tikime, kad ji būtina priemonė išganymui, tada ji turi būti skelbiama ir liudijama visiems.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija