2012 m. kovo 23 d.    
Nr. 12
(1987)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Nemuno
krašto
vaivorykštė


ARCHYVAS

2012 metai


XXI Amžius


Bendruomenėse

Kovo 11-ąją šventė dainuodami

Rusnė. Švęsti vieną iš svarbiausių savo tautai datų – Nepriklausomybės atkūrimo šventę – galima įvairiai. Rusniškiai tądien, susirinkę Salos etnokultūros ir informacijos centre, kartu su moterų vokaliniu ansambliu „Luotužė“ dainavo dainas apie Lietuvą. Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė kovo 11-ąją, sveikindama susirinkusius, išreiškė viltį, kad Rusnės sala gražės, čia savo gyvenimus kurs laimingi žmonės, kasmet vis daugiau per šventę suplevėsuos vėliavų, o salėje, kurioje neliks laisvų vietų pirmosiose eilėse, sėdės dar daugiau mažųjų rusniškių. Seniūnė sakė, kad ši data jau ne vienerius metus jai primena šviesios atminties rusniškį, buvusį kolegą Izidorių Vaičiulį. Prieš 18 metų, ką tik pradėjusi dirbti Rusnės vidurinėje mokykloje, uoliai ėmėsi Kovo 11-ąją iškelti vėliavą. Darbas jai atrodė visai nesudėtingas, nusprendusi tam specialiai nekviesti mokyklos darbuotojo ir pakabinti pati. Kai kitą dieną ją iškvietęs tuomet mokyklos vadovu dirbęs I. Vaičiulis paklausė apie vėliavą, D. Drobnienė prisipažino pati pakabinusi, tikėjosi pagyrimo, tačiau išgirdo giesmės žodžius: „Geltona spalva – tai saulė, žalia – tai laukų spalva, raudona spalva – tai kraujas, kartu jos – tai Lietuva“. Tik tada suprato, kad vėliavą pakabino atvirkščiai... Tačiau jauna specialistė piktų priekaištų nesulaukė. Šis žmogus jai asocijuojasi su sąžine, žodžio žmogumi. Bemaž 10 dainų apie Lietuvą padainavę rusniškiai pasveikino šią iškilią dieną gimusią rusniškę Daivą Mockevičienę. Mažieji renginio dalyviai teisingai atsakė į klausimus apie trispalvę, kiekvieną spalvą palydėdami palinkėjimais Lietuvai.

Šilutės rajonas
XXI

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija