|
Barbarų šalis
Saulius Stoma
Į močiutę įsikibusios mergaitės klyksmas... Žodžiai iš jos lūpų: Melage, šlykštyne, pedofile! skirti šalin ją traukiančiai mamai... Grumtynės iki kraujo... Vaiko teisių apsaugos pareigūnės šauksmas: Sustokit, ką jūs darot, išeikit visi!, į kurį valstybės vardu veikiantys kaukėti banditai nekreipia dėmesio... Kas dar? Solidus policijos pareigūnas, grasinantis vaiko teisių apsaugos pareigūnei, kad ji bus nubausta, nes drįso gelbėti mergaitę nuo barbariško smurto... Nužmogėjusi antstolė, kurios širdies nepalietė net šis klaikus vaizdas, matytas iš arti, nors kitos moterys verkia stebėdamos tai internete...
|
|
Smurtaujanti teisėtvarka turi būti sutramdyta
Romualdas Ozolas, Darius Kuolys
Šalies teisėtvarka ir ją prižiūrėti privalantys politikai peržengė žmoniškumo ribą ir pateko į aklavietę. Mūsų valstybė priremta prie beteisiškumo sienos. Nueita grėsmingai per toli, todėl būtina nedelsiant sustoti ir grįžti atgal prie Kauno žudynių istorijos ir jos ištakų. Aukščiausi valstybės pareigūnai privalo ne žodžiais, bet sprendimais užkirsti kelią tolesniam galimam smurtui. Kauno mergaitės likimą turi lemti ne brutali jėga, bet tiesa, kurią būtina iki galo išaiškinti ir atskleisti.
|
|
Lietuvos politikams: kiek dar tėvynę versite iškreiptų veidrodžių karalyste?!
Inga Stepukonienė,
VDU docentė
Tai, ką praėjusio penktadienio vakarą per televizijos kanalus išvydo Lietuva, pribloškė net Sibiro golgotas praėjusius ir visko mačiusius kankinius, sujaudino kiekvieną, turintį bent kiek žmogiškų jausmų. Kaukėtų apsaugininkų draskyte draskomas ir į visas puses plėšomas spiegiantis vaikas, kurio klyksmai buvo girdimi gatvėje, ir šalia ramiai visa tai šaltu veidu stebintis aukštas pareigas einantis Lietuvos Respublikos policijos pareigūnas bei antstolė, Lietuvos valstybės vardu (ne okupantų) veikiantys šalies teisėsaugininkai, davę priesaiką saugoti tautos žmogaus teises ir vykdyti teisingumą...
|
|
Šaukiu į tavo, Lietuva, gelmes...
Atviras laiškas ne valstybės vadovams
Neris Karpuškaitė-Akelaitienė,
režisierė
Šaukiu į tavo, Lietuva, gelmes, Šaukiu į tai, kas laužta nepalaužta. Šaukiu į tavo miegančias sakmes, Į žemę žalią ir į Dangų aukštą... Nusistebėk, mieloji, pastebėk, Kad neatradę mes tave paliekam... Ir netylėk, žemele, netylėk, |
|
|