2012 m. balandžio 27 d.    
Nr. 17
(1992)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kūrybos
horizontuose


ARCHYVAS

2012 metai


XXI Amžius


Kronika

Bažnyčių metai ir epochos

Benjaminas ŽULYS

Žinomas architektas, dailininkas Jonas Lukšė dešimtą kartą surengė savo piešinių parodą „Kauno šventovės“. Ji buvo atidaryta Kauno Miko ir Kipro Petrauskų muzikos muziejuje. Tai kūrėjo žvilgsnis į sakralinės paskirties architektūrą šiandieninio žmogaus požiūriu. Parodoje eksponuojami 76 išraiškingi įvairių tikėjimų ir architektūros stilių maldos namų piešiniai nuo kelių šimtmečių senumo iki šių dienų. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto profesorius Vytautas Levandauskas parodos atidaryme kalbėjo, kad reikia stebėtis ir gėrėtis J. Lukšės kruopštumu, atidumu, gebėjimu žvelgti į šiuos architektūros kūrinius, suvokti jų dvasingumą, meninę vertę bei grožį. Tai yra gilaus mąstymo apie amžinąsias vertybes išraiška. Jei paklaustume dažną kaunietį, kiek, jo manymu, Kaune yra įvairių Dievo namų, tai tikriausiai sulauktume atsakymo, kad gal dvidešimt ar kiek daugiau. Dailininkas jų surado 82, net parengė jų išsidėstymo šiame mieste žemėlapį, kuris taip pat eksponuojamas parodoje. Profesorius sakė, kad visi šie piešiniai, be abejonės, atlikti su meile, jos nepakeis jokia šiuolaikinė kompiuterinė technika, todėl žavi, malonina akį ir sielą. Kauno Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios klebonas, dekanas mons. Vytautas Grigaravičius prisiminė, kad šioji paroda buvo eksponuojama bažnyčios konferencijų salėje ir susilaukė didelio čia apsilankiusiųjų susidomėjimo. Klebonas pastebėjo, kad bažnyčią projektavo net ne katalikas, o evangelikas Karolis Reisonas, joje, taikydamas savitą stilių, įdėjo savo meilę Viešpačiui. Ji imponuoja savo dydžiu. Bažnyčia toliau puošiama, gražinama. Tiesa, šiandien statomos bažnyčios – pernelyg modernios, stilizuotos, jose esą stinga dvasinės šilumos.

Parodoje pateikti išraiškingi maldos namų piešiniai – Palaimintojo Vyskupo Jurgio Matulaičio namai, Šv. Kazimiero bažnyčia, Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (Vytauto Didžiojo), Evangelikų liuteronų bažnyčios, Šv. Jurgio bažnyčia ir Bernardinų vienuolynas, Artilerijos valdybos cerkvė, buvusi sinagoga Savanorių prospekte, „Dievo malonės“ krikščionių baptistų, krišnaitų šventykla, Sentikių cerkvė, senelių prieglaudos „Gerumo namai“ koplyčia, Dominikonų Dievo Kūno Švč. Sakramento bažnyčia. Dabartiniame Perkūno name senamiestyje prieš kelis šimtmečius buvo pagoniška šventykla, o XVII a. – jėzuitų koplyčia.

Parodoje ne vien domėtasi piešiniais, bet ir kalbėtasi apie dvasines vertybes – kultūrą ir religijotyrą, religinių konfesijų uždavinius ir kt.

Parodos atidarymo proga buvo prisimintas kūrėjo gyvenimo kelias. Vaikystę jis su šeima praleido tremtyje, Užbaikalėje. Čia nuo bado ir išsekimo mirė jo tėvas. Dvylikametis Jonukas drauge su suaugusiaisiais dirbo miškų ruošos darbus. Po devynerių metų grįžo į Lietuvą, iš čia – priverstinė tarnyba sovietinėje armijoje. Grįžęs į gimtinę, mokėsi tuometiniame Stepo Žuko dailės technikume, baigė Lietuvos dailės akademiją ir nuolat domėjosi Kauno meno kultūros vertybėmis, istoriniais statiniais. Tyrinėjo Kauno tvirtovę, Panemunės karinius objektus, Aleksoto kultūros vertybes. Net 20 metų dirbo Kauno kultūros paminklų apsaugos inspekcijoje – tai padėjo gerai pažinti miesto architektūrą, taip pat – bažnyčias, jų istoriją. Anot menininko, šis pažinimo procesas nesibaigiantis iki šiol. Parodą menininkas jau papildė naujais darbais. Jų bus ir ateityje.

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija