2012 m. gegužės 25 d.    
Nr. 21
(1996)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Paaiškinimas idiotams: smurtas yra tvarkingas įstatymo vykdymas

Gegužės 17-ąją, ketvirtadienį, pačiame priešaušryje, kada turbūt saldžiausi sapnai, pustrečio šimto iki dantų apsiginklavusių ir kaukėtų pareigūnų šturmavo privačius senukų Kedžių namus, kuriuose miegojo pati svarbiausia pedofilijos bylos liudininkė ir kaltintoja 8-erių metukų našlaitė... Nors kameros buvo nusuktos, visi girdėjome šiurpius klyksmus iš namo vidaus, kaip buvo vykdomas teisėjui Vitalijui Kondratjevui vadovaujant priimtas teismo sprendimas, kaip iš savo namų, kuriuose visuomet gyveno, ankstų rytą iš lovos pakeltas, išgąsdintas vaikas buvo išplėštas, išvilktas, kojom į priekį išneštas niekad jo neauginusios motinos. Paniekintos visos šeimos vertybės, išprievartauta padori lietuviška, krikščioniška, darbšti šeima, išauklėjusi tokius pačius atsakingus vaikus. Jų vienas mirė smurtine mirtimi, niekas taip ir neįrodė, kad buvo ne taip! Drąsius Kedys metus kovojo visais įmanomais civilizuotais būdais – kreipėsi į aukščiausius teisėtvarkos pareigūnus, maldavo šalies vadovų dėmesio ir pagalbos, darė viską, kas tik bebuvo įmanoma. Kurčia ir bejausmė sistema nesureagavo.

Prieš kelias dienas, gegužės 14-ąją, paminėjome Romo Kalantos – laisvės fakelo – prasmingą  auką, smerkėme ir prisiminėme anuos gūdžius laikus ir tuometinių Kauno įvykių traktavimą.

Vos kelios dienos praėjo, ir ketvirtadienio paryčiu sugrįžo tie patys baisūs laikai. Po gegužės 17-osios, arba Juodojo ketvirtadienio, įvykių ką šiandien šneka tos prievartos vykdytojai, kurie veikia pačios valstybės vardu?

Kalčiausia yra ir vėl teisėja Neringa Venckienė, kuri to baisaus prievartos akto metu sėdėjo apkabinusi vaiką ir leido jam tai matyti. O ką ji turėjo daryti, ar akis išdurti, kad nematytų, ar ausis nupjauti, kad negirdėtų? Kaip ji nuo smurto begalėjo dar apsaugoti tą vaiką – juk būtų apkaltinę, kad slepia... Dar šlykštesniu melu apie karštą mergaitės meilę biologinei motinai dabar būsime apipilti „Lietuvos ryto“ propagandinėmis pamazgomis, retušuojant veidus nuotraukose, iškraipant vaizdus ir žodžius... Kokį melo srautą dabar turėsime ištverti. Mes verčiami visiškais idiotais, kuriems rodomas smurtas, o sakoma, kad čia idealus, tvarkingas įstatymo vykdymas. Kas siekia Lietuvos valstybės vardu išprievartauti mūsų mąstymą, kad mes matytume ir mąstytume taip, kaip nori toji prievartos mašina?!

Lietuvos piliečiai, iš mūsų tyčiojamasi ne mažiau ciniškai, kaip buvo iki Atgimimo. Bet mes esame tauta. Iškovojome laisvę nuo okupantų, apsiginsime ir nuo chuntos. Šlykščiausia, ką gali padaryti šitoji sistema, – prievartą ir melą pasėti tarp mūsų. Vyresni žmonės turbūt dar atsimena, kaip viešai buvo smerkiamas JAV tuometinio prezidento R. Reigano laiškas, kurio niekas net nebuvo skaitęs, ir būdavo rengiami vieši protestai, tarybiniai žmonės smerkė Ameriką. Kodėl tokios analogijos? Gaila, bet visados atsiranda žmonių, kurie pataikauja stipresniajai pusei. Taigi šiandien girdime balsus, kurie šaukia apie griaunamą valstybę. Griauna valstybę, ponai, ne stojantys prieš teismų savivalę, o pirmiausia patys teismai, pamynę teisingumą, ir pavieniai pareigūnai, šaltakraujiškai veikiantys įstatymo vardu.

O gal kas nuoširdžiai tiki, kad žiobienės, šimašiai, kondratjevai ir į juos panašūs amžinai laimės?

Aukščiausias įstatymas yra teisingumas. Aukščiausias įstatymas  privalo ginti žmones, visų pirma, vaikus, o visa valstybės valdžia pirmiausia priklauso žmonėms.

ŠVENTA KIEKVIENO LIETUVOS PILIEČIO TEISĖ – netylėti, kai muša vaiką, kai prievartauja žmogų, nestovėti „po medžiu“. Ši teisė yra nepriklausoma ir nepavaldi.

Irena Ruginienė,
Mažeikių Sąjūdžio skyriaus tarybos pirmininkė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija