|
Kunigo pavyzdys įkvėpdavo
Atsiliepdama į interviu su kun. Algimantu Keina (XXI amžius, nr. 18), noriu papildyti kai kuriuos svarbius šio kunigo bruožus. Vaizdingai ir įtikinamai jis rašo apie savo gyvenimą, ypač vaikystėje ir jaunystėje, gražiai atsiliepia apie sutiktus žmones, taip pat ir dvasininkus, tačiau būdamas kuklus jis nepamini kai kurių svarbių momentų. Kai man ir kitiems katalikams teko kovoti už savo teises, pasisakyti už suimtų ir nuteistų kunigų laisvę, kartu renkant parašus už suimtųjų išlaisvinimą, tekdavo visko patirti. Dažnai būdavo, kad renkant parapijose parašus mus, konkrečiai mane, koks nors bažnyčios tarnas ar net kunigas išvydavo, neleisdamas užsiimti politika. Tuo tarpu kun. A. Keina, nieko nebodamas, net pastatydavo staliuką prie bažnyčios, leisdamas prie jo sėdint rinkti parašus. Labai džiugu buvo matyti tokį bebaimį kunigą. Dar neseniai, kai mirė Dievui ir Tėvynei nusipelnęs Vladas Lapienis, kun. A. Keina kartu su ligų kamuojamu mons. A. Svarinsku lydėjo jį iki pabaigos ir palaidojo. Kun. A. Keina tai krištolinio tyrumo dvasininkas. Gaila, kad jis jau seniai negali su visu atsidavimu darbuotis Bažnyčios labui, kuriai jis taip norėjo dirbti visą sąmoningą gyvenimą. O juk taip trūksta kunigų Vilniuje ir apskritai Lietuvoje, tad kodėl ir už ką jis nubaustas? Meldžiame gerąjį Dievą suteikti jam geresnės sveikatos, kad galėtų uoliai dirbti žmonių labui, Bažnyčios ir Dievo garbei.
|
|
Krikščionis turi kovoti su neteisybe
Džiaugiuosi, kad XXI amžius išlieka kelrodžiu dabartinėje prieštaravimų skaldomoje mūsų visuomenėje. Jis toks turi išlikti, ypač dabar, kai triuškinamas kitas laisvo žodžio laikraštis dienraštis Lietuvos žinios. Atleidus jo vyr. redaktorių ir kai kuriuos kitus svarbius darbuotojus, jūs turite išlikti tuo vieninteliu, kuris tikrai krikščioniškai nesitaiksto su blogiu ir kovoja už teisingumą. Ypač tada, kai tas teisingumas įtvirtinamas jėga, prievarta. Tokius teisingumo įtvirtinimus matėme policijai, vadovaujamai antstolės, užpuolus mažosios mergaitės globėjos namus ir prievarta išvežus bejėgę mergaitę. Jei krikščionis nereaguoja į neteisybes, į piktnaudžiavimus, jis nėra krikščionis, tai tik apsimetėlis. Šią mintį taikliai išsakė Opus Dei kunigas Francisko Fernandez-Carvajal, primindamas šventojo Josemaria Escriva žodžius: Galbūt mąstote apie daugybę neteisybių, kurios neištaisomos, apie neištaisytus piktnaudžiavimus, apie diskriminavimą, kurie perduodami iš vienos kartos į kitą, nesiimant to spręsti iš pagrindų. (...) Žmogus ar visuomenė, kuri nereaguoja į kančias ar neteisybes ir nesistengia jų lengvinti, nėra žmogus ar visuomenė, derami Kristaus Širdies meilei. Krikščionys (...) turi būti vieningi troškimu tarnauti žmonijai. Kitaip jų krikščionybė nebus Jėzaus Žodis ir Gyvenimas tai bus apsimetinėjimas, apgaulė Dievo ir žmonių akivaizdoje.
|
|
|