|
Filologiškai tamsuoliški pamąstymai apie Bažnyčią
Eglė Mirončikienė
Lietuvos Konstitucija ne Bažnyčiai Bažnyčia pradėjo kištis ir daryti įtaką politiniam gyvenimui rimtai sunerimo progresyvios ideologijos misionierių vedlė Seimo narė Marija Aušrinė Pavilonienė. Bažnyčia, žinoma, gali turėti savo nuomonę, bet ją viešai išsakyti to jau per daug! Juk ji atskirta nuo valstybės! Moksliniais laipsniais pasidabinę, kitus tamsuoliais pravardžiuojantys šviesuoliai pamiršo, kad šis atskyrimas reiškia tik veiklos sferų atskyrimą. Bažnyčia nėra valdžios institucija, tačiau tai ne tik gražiai išpuoštas pastatas su kunigais, bet ir tikinčiųjų bendruomenė, t.y. žmonės. Bent kartą perskaitę Lietuvos Konstituciją nustebtų, kad valstybės pripažintos Bažnyčios bei kitos religinės organizacijos turi juridinio asmens teises. Taigi, kaip visos piliečių organizacijos, turi teisę domėtis visais šalyje vykstančiais procesais, išsakyti savo nuomonę, teikti savo pasiūlymus, pastabas, burtis į taikius susirinkimus, ir netgi rengti teisėtas protesto akcijas.
|
|
Ką skatina primityvūs jausmai
Atviras laiškas Seimo narei prof. A. M. Pavilionienei
Paskutiniu metu atsigręžėte į homoseksualios orientacijos žmones ir, atrodo, jų problemos Jums tapo svarbiausios. Negalime tylėti. Glumina ir skaudina, kad Jūsų ginami žmonės reikalauja ypatingo dėmesio ir pripažinimo. Homoseksualų paraduose susirenka jauni, sveiki, stiprūs ir linksmi žmonės. Ko gi jie nori? Kokių lygių teisių? Kas jiems draudžiama Lietuvoje? Visi žmonės yra skirtingi savo prigimtimi, nelygūs savo socialine padėtimi, visi yra kitokie. Tik tie, kuriems labiausiai reikia pagalbos, paramos ir supratimo, gyvena tyliai, nereikalaudami jokios lygybės vis tiek nebus lygūs. Niekada... Tai iš tiesų nelaimingi žmonės aklieji, kurčnebyliai, žmonės su psichikos ar judėjimo negalia. Jie akivaizdžiai kitokie. Nereikia paradų tam įrodyti. O kas gina jų teisę gyventi bent kiek geriau, oriau, ne skurde, ne atskirtyje, ne globos namuose? Tie žmonės, perfrazavus Jūsų žodžius, visada buvo, yra ir bus šalia mūsų (delfi.lt). Kodėl jų nemato Lietuvos autoritetingi žmonės? Kodėl nepastebite ir Jūs?
|
|
Degančios bažnyčios byloja apie išdegintą sąžinę
Kun. Oskaras Petras VOLSKIS
Per palyginti trumpą laiką šalyje gana dažnai liepsnojo bažnyčios. Taip nebuvo net sovietmečiu, kad per penkerius metus ugnis siautėtų keturiose šventovėse. Liepsnos žalos padarė Naujamiesčio ir Tytuvėnų bažnyčioms, pelenais pavertė Labanoro bažnyčią, nuniokojo restauruotą Tytuvėnų vienuolyno pastatą. Neseniai beviltiškai sudegė Paštuvos Šv. Barboros medinė bažnytėlė. Prie jos griuvėsių ir nuodėgulių krūvos stovint, kyla mintys, kad bažnyčių gaisrai nėra vien atsitiktinumas, tačiau sisteminis dalykas, bylojantis apie išdegintą sąžinę.
|
|
|