Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Kai valstybėje užmerkiamos akys prieš prievartą

Reikia tiesiai pastebėti – turime daug abejingų žmonių bet kokiam svetimam skausmui. Tą dieną, kai buvo vykdomas pogromas prieš sodybą Klonio gatvėje, daug kas ramiai ilsėjosi ar dirbo, vėliau daug kas ramiai gėrė kavą vasaros kavinėse, „dalyvavo“ mugėse (vaikščiodami tarp gausybe prekių apstatytų staliukų), o dar vėliau, vykstant protesto akcijoms, vyko įprasti renginiai, nė neužsimenant apie vykusią prievartą – lyg Lietuvoje nieko baisaus nevyko. Iš tiesų buvo panaudota prievarta ir prieš „kliūtis“, ir prieš mažąją mergaitę, ir prieš jos artimuosius, ir prieš visą Lietuvą – trys kaimai netoli Garliavos buvo izoliuoti, tarsi juose būtų paskelbta karo padėtis. Daugumai tai nebuvo svarbu. Dabar labai reikšmingas ir prasmingas kažkada pogrindžio spaudoje išsakytas posakis: „Bijokite ne priešų, kurie gali jus tik sunaikinti, bijokite ne draugų, kurie gali jus tik išduoti, bet bijokite tik abejingųjų, dėl kurių pasaulyje vyksta visos neteisybės“.

N. Venckienės kreipimasis į Prezidentę

Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venskienė jau kitą dieną po Seime įvykusio jos pasmerkimo kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydama atleisti ją iš teisėjos pareigų. Nuo liepos 2-osios N. Venckienė jau nebedirba teisėja – profesionali teisininkė neturi pragyvenimo šaltinio. Šią savaitę Generalinė prokuratūra iškart suformulavo kaltinimus N. Venckienei ir iškvietė ją „apklausai“. Prokurorai teigia surinkę pakankamai duomenų, kad galėtų pateikti buvusiai teisėjai įtarimus pagal penkis Baudžiamojo kodekso straipsnius: dėl trukdymo antstolio veiklai, pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, nepagarbos teismui, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo ir dėl piktnaudžiavimo tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis. Kaip sakydavo drg. Stalinas: „Reikia tik žmogaus, įstatymą jam iškart surasime“.

Okupacija

Dr. Rūta Gajauskaitė

Pagal Tarptautinės teisės apibrėžimą, okupacija – laikinas priešininkų teritorijos užėmimas, įvedant karines pajėgas. Priešininkas – viena ar kita konflikto šalis, karu siekianti išspręsti ginčą. Laikinas teritorijos užėmimas trunka iki ginčo išsprendimo. Okupuotos teritorijos negalima įjungti į vienos ar kitos šalies sudėtį, okupuotiems gyventojams negalima taikyti prievartos. Pažeidus šias tarptautinės teisės normas, okupantams grėsė politinė, baudžiamoji, materialinė ir moralinė atsakomybė. Niurnbergo procesas – vienas iš tokių atsakomybės įgyvendinimo pavyzdžių. Iki Molotovo–Ribentropo pakto išviešinimo tiek už II Pasaulinį karą, tiek ir jo pasekmes buvo kaltinama tik Vokietija. Šio pakto pripažinimas Europos Sąjungoje (ES) sulygino abu okupantus, tačiau tik politine prasme, bet be tolygios atsakomybės už pasekmes.

Suvienijo „demokratinis centralizmas“

Balsavusieji Seime 2012-ųjų birželio 26 d. už Neringos Venckienės neliečiamybės panaikinimą akivaizdžiai išreiškė pasitikėjimą mūsų teisėsauga ir teisėtvarka. Visuomenė mūsų teisėtvarka ir teisėsauga nepasitiki tikrai pagrįstai. Tačiau, regis, viena partija, besiskelbianti skaidria, vos ne krištoline, arba nuovoką prarado, arba iš tikrųjų nėra krištolinė, nes su prokurorais ir teismais nusprendė gyventi tik geruoju, – gal ras drumzlių skaidriojoj (ne kartą taip buvo) ir nesitikėk malonės.

Valstybė nepamiršo laisvės kovotojų

Kostas PRANAITIS

Laisvės kovų dalyvis Petras Gražulis (antras iš kairės) įsitikinęs, jog už tikrąją Lietuvos Nepriklausomybę dar reikia gerokai pakovoti. Šalia (iš dešinės): Julija Ambrasienė, Gintaras Šidlauskas ir Seimo narys Valentinas Mazuronis

Vilniaus įgulos karininkų ramovėje kelioms dešimtims asmenų, jų giminėms bei artimiesiems buvo įteikti Kario savanorio bei Laisvės kovų dalyvio statuso pripažinimo pažymėjimai, liudijantys apie jų dalyvavimą ginkluotose pasipriešinimo kovose prieš sovietinę okupaciją 1941–1990 metais.

Dokumentus iškilmingoje aplinkoje įteikęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Pasipriešinimo dalyvių teisių komisijos pirmininkas, istorikas Gintaras Šidlauskas teigė, jog per pusę amžiaus mūsų šalyje vykusi atkakli kova su pavergėjais dėl Nepriklausomybės nebuvo beprasmė – sudėtos aukos padėjo pasiekti Laisvę. Vieni, pasak G. Šidlausko, ginklu kovojo kruvinais pokario metais, kiti Laisvės kovą tęsė ir giliu sovietmečiu, dalyvaudami pogrindinėje veikloje.