Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Išnašos

Kilnios iniciatyvos – svarus derlius

Romualdas Baltutis

Knygų pristatymo dalyvius sveikina Šiaulių vyskupijos generalvikaras kun. dr. Saulius Matulis Autoriaus nuotrauka

Šiaulių pedagoginiame universitete (ŠPU) buvo pristatyti didelės apimties leidinio „Sibiro Alma Mater“ ketvirtas ir penktas tomai, kurie leidžiami nuo 2005 metų jo sudarytojo Romualdo Baltučio iniciatyva. Pastarasis, kaip „liaudies priešas“, būdamas vos aštuonerių, 1941 metais su tėvais buvo ištremtas į Kalnų Altajaus kraštą. Praleidus šešerius metus tremtyje, kuriuos paaštrino vykstančio karo sąlygos, šeima nelegaliai sugrįžta į Lietuvą ir po pusės metų pakartotinai nutremiama į Kemerovo sritį. Čia tėvas mokytojas Liudas Baltutis 1954 metais atgula amžinam poilsiui. Tik 1989 metais jo palaikai grąžinami į gimtąjį kraštą, o Kurtuvėnų miestelio viena gatvė pavadinama Liudo Baltučio vardu, įamžinant iškilaus prieškario vietinės mokyklos pedagogo atminimą. R. Baltutis, patyręs neeilinius tremtinio daliai primestus sunkumus, tėvo įkvėptas siekti mokslo, sugebėjo baigti Tomsko politechnikos institutą ir sugrįžęs į Lietuvą sėkmingai tęsė ne tik inžinieriaus darbą Šiauliuose, bet ir plėtojo visuomeninę veiklą. Jis buvo vienas iš Dviračių muziejaus 1980 metais įkūrėjų Šiauliuose, kuris šiuo metu priklauso „Aušros“ muziejui padalinio teisėmis.

Turėdamas asmeninę patirtį, kokiomis sąlygomis jam ir jo artimai pažįstamiems jaunuoliams teko siekti išsilavinimo tremtyje, kilo mintis įamžinti pastarųjų patirtį ateinančioms kartoms. Sovietinė valdžia ištremtiesiems, kuriems tekdavo pasirašyti sprendimą dėl tremties visam likusiam gyvenimui, buvo vienintelė išeitis siekti mokslo ir pakeisti savo statusą, nes jie buvo paskirti vergiškam darbui miškuose, statybose, kolūkiuose. Neatsitiktinai iš Lietuvos pirmiausia buvo tremiami krašto šviesuoliai ir to meto represiniai organai nebuvo linkę sudaryti sąlygų šviestis jų palikuoniams. 2005 metais pasirodė knygos „Sibiro Alma Mater“ pirmas tomas, kuris apėmė prisiminimus aukštųjų mokyklų absolventų, baigusių Sibiro, Vorkutos ir kitų Sąjungos miestų mokslo įstaigas. Knygos sudarytojas siekė atgaivinti atmintį „apie jaunystę, nuskriaustą, bet nesužlugdytą“, kada mokslo siekiui nepakako vien motyvacijos: reikėjo įveikti vietinių komendantūrų užtvaras, sudėtingai spręsti kasdieninės duonos klausimus. Ši R. Baltučio iniciatyva surado palaikymą Šiaulių pedagoginiame universitete, kuris ėmėsi leidinio leidybos. Pirmame knygos tome tuometinis šio universiteto rektorius prof. Vincas Laurutis rašo: „Knygoje „Sibiro Alma Mater“ gvildenama tema yra patraukli Šiaulių universitetui. Joje sukaupta didelė pažintinė, istorinė, pedagoginė, netgi filosofinė medžiaga. Knyga bus naudinga jaunam žmogui, ieškančiam teisingo kelio klaidžiuose gyvenimo ir mokslo labirintuose“. Neatsitiktinai paskutinių dviejų leidinio „Sibiro Alma Mater“ tomų pristatyme buvo taikliai pastebėta, kad R. Baltutis ir Šiaulių pedagoginis universitetas labai susiję – nebūtų vieno ar kito – nebūtų ir šių penkių vertingų knygų. Vis plėtėsi knygos tematika. ŠPU docentė dr. Irena Ramanauskienė, šių knygų redaktorė, leidinyje priskaičiuoja per dvidešimt temų, kurios atsirado, ruošiant naujus knygos tomus. Savo gyvenimo patirtimi, siekiant mokslo neįprastomis sąlygomis, dalijasi praėję Gulago universitetus, išeivijos atstovai. Knygose paliesti partizaninio pokario epizodai, pateikti bunkerių tyrimai, pagerbti mokytojai šviesuoliai, savo įspūdžiais dalijasi šių dienų moksleiviai, kurie apie aprašomus įvykius žino iš istorijos vadovėlių. Čia savo vietą rado tremties epizodai carinės Rusijos laikais, represuotų asmenų kūryba. Rašoma apie tai, kaip patyrę represijas aukštųjų mokyklų absolventai buvo sutikti savame krašte.

Laikant rankose penkių knygų seriją, galima tik stebėtis nuveiktu darbu, kurį atliko kvinteto sudarytojas R. Baltutis ir jo keli kantrūs pagalbininkai: Kazimiera Bertulienė, dailininkės Aldona Triškienė, Vigita Juodvalkienė ir kiti, kurie aukojo savo laiką visuomeniniais pagrindais. Leidinio autorių gretas savo pastebėjimais papildė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, europarlamentaras Vytautas Landsbergis, Lietuvos gyventojų genocido centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, ŠPU rektorius Vidas Lauruška, Seimo narys, dr. Egidijus Vareikis ir kiti. Šiuo lediniu galėtų didžiuotis bet kuris rimtas institutas. Kalbant spaudos leidėjų terminais, visi penki tomai sudaro 268 spaudos lankus, kuriuose 10,7 mln. spaudos ženklų. Būtų sveikintina, kad šio leidinio rinkinys surastų savo vietą kiekvienos mokyklos bibliotekoje.

Renginyje meninę programą atliko Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių choras „Laisvė“, moksleivių kolektyvai iš Šilutės ir Šiaulių. Sveikinimo ir paskatinimo žodį tęsti pradėtus darbus tarė Šiaulių vyskupijos generalvikaras kun. dr. Saulius Matulis, ŠPU prorektorius Teodoras Tamošiūnas, LPKTB valdybos pirmininkas Vytas Miliauskas. Knygų pristatymo dalyvius pasveikino Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos narė dr. Vanda Briedienė ir, vykdydama krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės pavedimą, įteikė Padėkos raštą buvusiam ilgamečiam LPKTS Šiaulių skyriaus pirmininkui Česlovui Dirkei už puoselėjamą 1941 metų birželio 22–28 dienų sukilėlių atminimą. Antroje dienos pusėje renginys persikėlė į Kryžių kalną, Čia 2009 metų rugpjūčio 29 dieną „Sibiro Alma Mater“ bendraautorių suaukotomis lėšomis buvo pastatytas ir Šiaulių vyskupo E. Bartulio pašventintas tautodailininko Alekso Steponavičiaus kryžius su jame įrašytais leidinio „Sibiro Alma Mater“ bendraautorių – Sibiro, Lietuvos, Europos, Amerikos, Australijos, Antrojo pasaulinio karo išblaškytų aukštųjų mokyklų absolventų – padėkos žodžiais „Lietuvos šviesuoliams, mūsų mokytojams, seneliams, tėvams, broliams ir sesėms, patyrusiems Sibiro vargus. Dėkingi už išsaugotas mūsų gyvybes, dvasines vertybes, lietuvių kultūrą ir kalbą“.

Paaukojęs dešimt metų nenuilstamo ir kruopštaus darbo leidiniui „Sibiro Alma Mater“, jo leidybos organizatorius ir sudarytojas R. Baltutis savo visuomeninės veiklos ribas praplėtė, organizuodamas mokslines konferencijas. Pirmoji konferencija „Tremtinių kūrybos paveldas“ įvyko 2010 metų spalį. Ji organizuota kartu su Šiaulių pedagoginio universiteto biblioteka ir „Aušros“ muziejumi. Universiteto biblioteka turi specialų skyrių, kuriame sukaupta apie 200 leidinių šia tema, išleistų Rusijoje, Kanadoje. Dalį šių knygų bibliotekai paaukojo šios konferencijos dalyviai, knygų autoriai. Konferencijoje buvo peržvelgtos pirmos lietuvių tremtys į Sibirą 1794 ir 1831–1863 metais. Buvo demonstruojami „Aušros“ muziejuje išlikę eksponatai iš šių tremčių periodo. Šių metų spalį ŠPU numatyta pravesti konferenciją „Lietuvių tremtinių ir politkalinių sukurtos 1941–2011 metų vertybės Rusijos valstybės naudai“. Universitetas šia tema numatęs paruošti specialų leidinį. Tai mūsų šalyje beveik nepaliestas klausimas ir gali nugrimzti po užmaršties uždanga. Sovietiniai politiniai veikėjai represuotų asmenų sukurtas vertybes maskuodavo, pavadindami komjaunuoliškomis statybomis. Taip nutiko su didžiausia Baikalo–Amūro magistralės (BAM) geležinkelio statyba, kurią pradėjo 1932 metais organizuotas didelės apimties „BAMlag“ lagerių tinklas. Žinomas rusų rašytojas, istorinių romanų autorius Valentinas Pikulis rašė: „Stotyje Tynda paminklą statyti reikėjo ne komjaunuoliams savanoriams, o alkaniems, mirštantiems, nušautiems tiesiog ant bėgių“.

Lietuvių patarlė taikliai byloja: „Mažas kupstas didelį akmenį verčia“. Stiprybės ir tolimesnio kūrybinio polėkio „Sibiro Alma Mater“ bitutėms, puoselėjančioms Lietuvai skaudžios istorijos paveldą!

Vytautas Guliokas

© 2012 „XXI amžius“