Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Panevėžio vyskupijoje

Zarasų dekanate

Žmones jungianti Dievo malonė

Kalba kun. Vilius Sikorskas Rimanto Grigo nuotrauka

Pirmoje eilėje sėdi chorų vadovai ir kunigai (iš dešinės): Rimvydas Griauzdė (Anykščiai), Birutė Paukštienė (Visaginas), kun. Remigijus Kavaliauskas, Viktorija Morkūnienė (Biržai), kun. Vilius Sikorskas, Gražvydas Gasparavičius (Zarasai), Marijanas Remeikis (Kupiškis) Vasilijaus Kukonenkos nuotrauka

ZARASAI. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios 150-ųjų metinių minėjimo renginių ciklą papildė dar viena graži šventė – birželio 17 dieną per Šv. Antano atlaidus vykęs bažnytinių chorų festivalis „Cantate Domino“. Tądien susibūrė draugėn ir Viešpatį garbino penki Aukštaitijos chorai: Anykščių kamerinis choras „Salve cantus“ (vadovas Rimvydas Griauzdė), Visagino Šv. Apaštalo Pauliaus bažnyčios kamerinis choras (vadovė Birutė Paukštienė), Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios votyvos choras (vadovas Marijanas Remeikis), Biržų kamerinis choras „Viktorija“ (vadovė Viktorija Morkūnienė) ir Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios kamerinis choras „Canticum“ (vadovas Gražvydas Gasparavičius). Galingai ir jaudinančiai skambėjo jungtinio choro giedama procesijos giesmė, šv. Mišios Mass in Es-dur Bartholomeus ir per šv. Mišias giedotos klasikinės bei šiuolaikinių autorių giesmės. Po šv. Mišių chorai zarasiškiams padovanojo po porą gražiausių savo repertuaro giesmių.

Šventės svečias – teologijos ir grigališkojo choralo licenciatas kunigas Vilius Sikorskas – homilijoje pabrėžė, jog giedojimas yra aukščiausia Dievo garbinimo forma. Juk ir angelai priešais Aukščiausiojo sostą, kaip rašoma šv. Jono Apreiškime, ne kalba, o gieda šlovės giesmes.

Šv. Mišių metu labai svarbus bendruomeninis giedojimas, kuris, pasak kun. V. Sikorsko, būna trijų lygmenų. Pirmasis lygmuo, kai kunigo giedamiems kreipiniams ir maldoms atliepia bendruomenė. Antrasis, kai bendruomenė kartu su choru gieda pastoviąsias šv. Mišių dalis. Čia ypatingas dėmesys ir svarba tenka maldai „Tėve mūsų“, suburiančiai, vienijančiai į bažnyčią susirinkusius Amžinojo Tėvo vaikus prieš svarbiausią šv. Mišių dalį – Šventąją Komuniją – vienijimąsi su Dievu. Trečiasis lygmuo, – kai visa bendruomenė, choro vadovaujama ir padedama, gieda ir kintamas šv. Mišių dalis. Taigi šv. Mišių liturgijoje labai svarbus ir choro, ir jam vadovaujančio vargonininko vaidmuo.

Tiek į šv. Mišias susirinkę Zarasų parapijos žmonės, tiek choristai bei jų vadovai pajuto, jog bendras giedojimas yra išraiškingiausia jausmų, kylančių iš nuostabos prieš šį pasaulį, iš dėkingumo, meilės bei vienybės, kalba, jis sukuria euforinę, pakilią nuotaiką. Tai žmones jungianti Dievo malonė ir dvasios šventė.

Šventės pabaigoje parapijos klebonas kun. Remigijus Kavaliauskas chorų vadovams įteikė Padėkos raštus. Šventės dalyviai dėkoja už surengtą šventę Zarasų parapijai, Zarasų rajono savivaldybei, Zarasų kultūros centrui, IĮ „Lauros gėlės“.

Audronė Bakutienė

© 2012 „XXI amžius“