Spaudos laisvei dar vienas Lietuvos teisėsaugos akibrokštas
Gintaras Visockas
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjos Ainoros Kornelijos Macevičienės nuosprendis ir nustebino, ir šokiravo. Lietuvos teisėsaugos verdiktą, nepalankų kritišką nuomonę apie leidėją Vitą Tomkų ir jo Respubliką pareiškusiam Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkui Dainiui Radzevičiui, derėtų įsidėmėti visiems. Ar tai nėra dar viena pergalė jėgų, kurios siekia mums užčiaupti burnas, kad bijotume viešai reikšti bet kokią kritišką nuomonę, kad nedrįstume kelti jokių versijų, kad nebandytume lyginti faktų, skaičių, kad nenorėtume domėtis viešų asmenų gyvenimu ir jų darbine veikla? Mano supratimu, minėtos teisėjos nuosprendis sudaro sąlygas dar vienai labai pavojingai tendencijai. Jei ir aukštesniosios instancijos teismas palaikys šios teisėjos sprendimą, tai bus ženklas, jog nuo šiol mes, Lietuvos piliečiai bei Lietuvos gyventojai, neturime teisės remtis viešojoje erdvėje pasirodžiusia neigiama informacija. Jokia. Bent jau rizikuojame tapti kriminaliniais nusikaltėliais. Žinoma, teoriškai teisės remtis viešaisiais šaltiniais iš mūsų niekas neatėmė. Bet praktiškai jos nebelieka, nes teisė skleisti nuomones, idėjas ir mintis, tik pamanyk, nėra absoliuti. Suprask, LŽS pirmininkas D. Radzevičius, prieš skelbdamas savo kritiškąjį rašinį, neįsitikino informacijos tikslumu, teisingumu, galų gale jos nepatikrino keliais nepriklausomais šaltiniais.
|