Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kūrybos
horizontuose

Nemuno
krašto
vaivorykštė

Vatikano II Susirinkimo misijų dekreto rengimas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikinasi su generalinėje kapituloje išrinktu Verbitų vienuolijos generaliniu vyresniuoju kun. Haincu Kuliuke

Vizitas į verbitų namus

Laukiant rudenį įvyksiančio Vatikano II Susirinkimo 50-ųjų metinių sukakties minėjimo, tiek istoriniu, tiek ir praktiniu pobūdžiu įdomūs to svarbiausio XX amžiaus Katalikų Bažnyčios įvykio tiesioginių dalyvių prisiminimai ir vertinimai. Tarp pastarųjų (Susirinkimo tėvų ir ekspertų gyvų liko visiškai nedaug, tik apie 30) yra ir pats popiežius Benediktas XVI, kuris tuomet, prieš penkis dešimtmečius, dar jaunas, bet jau gerai žinomas teologijos profesorius Jozefas Ratcingeris, kaip Kiolno (Vokietija) kardinolo Jozefo Fringso padėjėjas ir ekspertas, dalyvavo rengiant kai kuriuos dokumentus. Apie tai Popiežius prisiminė liepos 9 dieną privačiai apsilankęs netoli jo vasaros rezidencijos Kastelgandolfo, kurioje dabar gyvena, prie Neni miestelio įsikūrusioje verbitų vienuolijos (Dieviškojo Žodžio draugija, Societas Verbi Divini, SVD) būstinėje, pavadintoje „Ad Gentes“ centru. Kaip tik čia 1965 metų pirmojoje pusėje vyko Vatikano II Susirinkimo Misijų komisijos, kuriai priklausė ir profesorius J. Ratcingeris, posėdžiai rengiant Dekretą apie Bažnyčios misijų veiklą, kuris irgi žinomas „Ad Gentes“ vardu. Susirinkimo tėvų balsavimu („už“ 2394, „prieš“ 5) dekreto tekstas po intensyvaus svarstymo ir redagavimo patvirtintas 1965 metų gruodžio 7 dieną ir tai buvo paskutinis Vatikano II Susirinkimo priimtas dokumentas.

Marijampolė šventė svarbiausius atlaidus

Nuo liepos 7-osios vakaro Marijampolėje vyko Palaimintojo Jurgio Matulaičio MIC atlaidai ir jo paskelbimo palaimintuoju 25-mečio minėjimas. Kiekviena diena Šv. arkangelo Mykolo Bazilikoje buvo skirta maldai skirtingomis intencijomis. Sekmadienį, liepos 15-ąją, buvo paskutinė ir pagrindinė atlaidų diena, dėkojant už arkivyskupo J. Matulaičio paskelbimą palaimintuoju ir kartu meldžiant už tai, kad Palaimintasis Jurgis būtų paskelbtas šventuoju. Šv. Mišias celebravo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, koncelebravo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, Lietuvos vyskupai ir kunigai. Palaimintojo Jurgio Matulaičio iškilmingi jubiliejiniai atlaidai baigėsi agape ir nuotaikingu Kybartų pučiamųjų orkestro (vadovas Donatas Ziegoraitis) koncertu Marijonų vienuolyno kieme. Skambėjo kūriniai Dievui ir žmogui, papildomi psalmių, maldų ir eilių tekstais. Norintieji, kaip ir kiekvieną atlaidų dieną, lankė Palaimintojo muziejų, vyko į tėviškę Lūginėje.

Žemaičių Kalvarijos atlaiduose

Kan. teol lic. Andriejus Sabaliauskas

Į atlaidų šv. Mišias kviečia būgnai

Melstasi už šeimas ir šeimų centrus

Liepos 2-ąją Žemaičių Kalvarijos Didžuosiuose atlaiduose melstasi už šeimas ir tuos, kurie savo darbu, malda yra pašaukti pagelbėti tiems, kurie ruošiasi bažnytinei santuokai ar jau joje gyvena – šeimų centrų vadovus ir darbuotojus savanorius. Visą tą dieną Šventovėje buvo gvildenamos temos: šeima, šeimų vertybės šių dienų visuomenėje, tikėjimas šeimoje ir Dievo patyrimas mokantis iš visų mūsų Motinos Marijos. Ir šv. Mišiose pamokslų metu, ir tiesioginėse Marijos Radijo laidose iš Žemaičių Kalvarijos Katechezė bei Aktualijos buvo kalbama šiomis, šiandien ypač aktualiomis temomis. Šventovė nuo pat ryto laukė piligrimų iš Šilalės dekanato bei kitų parapijų.  12 val. šv. Mišioms vadovavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, koncelebravo abu Telšių vyskupai: ordinaras Jonas Boruta SJ ir jo augziliaras Linas Vodopjanovas OFM bei būrys kunigų. Į šv. Mišias, kuriose giedojo Šilalės dekanato jungtinis choras, vadovaujamas vargonininko Antano Kazlausko, tą dieną susirinko nemažas būrys dekanatų ir parapijų šeimos centų vadovų bei savanorių būrys iš visos Telšių vyskupijos.

Kryžiuose pirmąkart lankėsi nuncijus

Alvyra Grėbliūnienė 

Apaštališkasis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Luigi Bonazzi vadovauja šv. Mišių koncelebracijai. Kairėje – Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila

Liepos 1 dieną, sekmadienį, diecizinėje Kryžių šventovėje buvo švenčiami tradiciniai Šv. Petro ir Pauliaus atlaidai. Šiame Dzūkijos krašte pirmą kartą lankėsi Apaštališkasis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Luigi Bonazzi. Jis vadovavo šv. Mišių koncelebracijai. Kartu meldėsi Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, vyskupo generalvikaras mons. teol.lic. Gintautas Kuliešius ir didelis būrys kunigų. Pirmiausia dvasininkai ir pasauliečiai susirinko senoje trijų kryžių vietoje, prie Dusios ežero. Ten Vilkaviškio vyskupas emeritas J. Žemaitis MIC vadovavo maldai, prašė Švč. M. Marijos globos ir užtarimo Lietuvai ir jos šeimoms. Po to visi sugrįžo į šventovę. Apaštališkasis nuncijus arkivyskupas L. Bonazzi džiaugėsi kelione į Kryžius, nes pamatė Lietuvos grožį ir turėjo galimybę čia, tradiciniuose Šv. Petro ir Pauliaus atlaiduose, švęsti Eucharistiją, kuri yra ne tik dėkojimas Viešpačiui, bet ir momentas, kurio metu gauname kasdienę duoną – Dievo malonę. Nuncijus ragino prašyti Dievą tos malonės. Jis paminėjo apaštalų Petro ir Povilo bendrystės reikšmę Bažnyčios istorijoje. Petras buvo Bažnyčios pagrindas, akmuo, Paulius – Evangelijos nešėjas visų tautų žmonėms. Svečias akcentavo, kad Bažnyčia yra vieninga šeima, kuri turi būti atvira visiems, ragino prašyti Viešpatį šeimoms, Bažnyčiai Lietuvoje ir visai lietuvių tautai tapti ne tik vieninga šeima, bet ir šeima, atvira Dievui. Savo mintis garbus svečias pratęsė homilijoje.

Pedagogai lankėsi Trinapolio vienuolyne

Žaslių pagrindinės mokyklos pedagogai atvyko į Trinapolio vienuolyną

Vilniuje, Verkių regioniniame parke, įsikūręs senas baroko stiliaus pastatų kompleksas – Trinapolio bažnyčia ir vienuolynas. Ansamblis pastatytas XVII–XVIII amžiuje.

Vienuolynas buvo pritaikytas gyventi 13 vienuolių, kuriuos išlaikė greta įsikūrusi slaugos ligoninė ir Krosnos dvaras. Vienuoliai trinitoriai šioje vietoje buvo apgyvendinti 1700 metais, nuo tada vietovė pavadinta Trinapoliu (trinitorių miestu).

Prasminga muziejininkų išvyka

Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai prie memorialo Dainavos krašto partizanams

Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai įdomiai atšventė Tarptautinę muziejų bei Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienas. Jau gegužės 17-ąją direktoriaus pavaduotojas dr. Steponas Gečas kartu su Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus vedėju Algirdu Markūnu dalyvavo muziejaus organizuojamoje Šalčininkų rajono Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje surengtoje Kariuomenės dienos šventėje. Čia muziejininkai pristatė parodą ,,Atgimusios Lietuvos kariuomenės uniformų raida“, perskaitė pranešimą apie atkurtos Lietuvos Respublikos kariuomenės kūrimąsi, vienybės šventės ištakas ir prasmę. Gegužės 18-ąją dalis fondų darbuotojų svečiavosi pas kolegas Telšių ,,Alkos“ muziejuje ir Žemaičių vyskupystės muziejuje Varniuose. Kita dalis muziejininkų (apie 30 visų skyrių atstovų), vadovaujami direktoriaus pavaduotojo S. Gečo, surengė pažintinę kelionę ,,Dzūkijos paveldas“, aplankė kelis įdomius Varėnos ir Druskininkų savivaldybių objektus. Pirmasis stabtelėjimas – Merkinėje. Tai istorinis Lietuvos miestas, kuriame lankėsi ne vienas LDK valdovas ir pounijinės valstybės karalius. 1569 metais Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas Merkinei suteikė Magdeburgo teises ir privilegijas. Apie tai liudija miestelio prieigose prieš daugiau kaip 440 metų pastatyta unikali kolona. Netoliese, buvusiame stadione, perlaidota daug kovų už laisvę dalyvių, pastatytas įspūdingas memorialas Dainavos krašto apygardos partizanams. Memorialo papėdėje iškaltos jų pavardės ir slapyvardžiai. Po Merkinės buvo aplankytas XVII a. sakralinės architektūros perlas Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia su dominikonų vienuolynu, piliakalnis, Druskininkuose – M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus. Per dieną aplankytos net trijų muziejų ekspozicijos, trys piliakalniai, kiti įdomūs objektai. Gegužės 19-osios vakarą muziejuje vyko įspūdinga akcija „Muziejų naktis“.

Gestautų giminės ainiai skaičiuojami 200 metų

Gestautų giminės ainiai Karklėnuose

Birželio 16–17 dienomis  vyko Gestautų giminės ainių 200 metų sukakties minėjimas-susitikimas Karklėnuose, Vlado Gestauto poilsiavietėje. Archyvinės  medžiagos pagrindu yra sudarytas giminės genealoginis medis ir atsektas vyriausias giminės atstovas – Mataušas Gestautas (1812 07 23).

Pirmiausia visi susirinkome prie Kaltinėnų bažnyčios šventoriaus. Paskui važiavome Karklėnų link. Likus porai kilometrų iki Karklėnų, pasigirdo nuostabus bažnyčios varpo skambesys. Kražių parapijos klebonas kun. Vytautas Ripinskis aukojo šv. Mišias ir pasakė įsimintiną homiliją, palaimino giminės vėliavą. Šv. Mišios buvo aukojamos, dėkojant Aukščiausiajam už Gestautų, Trijonių, Kiupelių, Žilių ir kt. giminių gautas malones, bei prašant Amžinosios šviesos mirusiems.

Apgaulinga ramybė

Gintaras Visockas

Lietuvoje – pats vidurvasaris. Lietuvos sostinė iš tuštėjusi. Kas tik gali, skuba atostogauti – važiuoja į sodybas prie ežerų, skuba į prestižinius užsienio kurortus. Politinis gyvenimas Lietuvoje aprimęs – Seimo nariai baigė posėdžiauti. Jei nenutiks ko nors pavojingo, netikėto, parlamentiniai ginčai, regis, nutilo iki pat rudeninės sesijos. Tačiau ramybė apgaulinga – atidžiau pasižvalgius po Lietuvą ir kaimynines šalis, nesunku pastebėti, jog tikroji politika atostogų neturi ir niekad laisvadienių neturės, nes atostogaujanti politika – mirusi politika. Net ir per vasaros karščius negalima sėdėti sudėjus rankų. Net jei ir atrodo, jog politika atostogauja, tai greičiausiai reiškia tik tai, kad intensyviai ruošiamasi naujiems politiniams kivirčams.

N. Venckienė: kiek laiko valstybė bus verčiama teisėsaugos kloaka?

Neringa Venckienė praėjusią savaitę išplatino laišką, kuriame apžvelgia teismo sprendimą, jog antstolė Sonata Vaicekauskienė vykdydama teismo sprendimą paimti mergaitę veikė teisėtai. N. Venckienės nuomone, būtent antstolė S. Vaicekauskienė, galimai piktnaudžiaudama tarnyba bei viršydama jai suteiktus įgaliojimus, organizavo priverstinį mergaitės perdavimą motinai Laimutei Stankūnaitei. Pateikiame visą N. Venckienės laišką.

Prezidente Adamkau, šalį valdo ne minia, o naujoji nomenklatūra

Povilas Gylys

Nepartinio demokratinio judėjimo pirmininkas

Prieš keletą dienų prezidentas Valdas Adamkus pareiškė: „Jei minia pradeda diktuoti valstybei, tai – tragedija“. Tas pasisakymas sukėlė komentarų laviną. Nemaža komentatorių dalis, taip pat ir šių eilučių autorius, mano, kad Ekscelencija tokiais pareiškimais prisideda prie politinės antikultūros, pasireiškiančios „runkelių“, „šunaujos“, „patvorinių“, „violetinių“ niekinimo vien dėl to, kad pastarieji turi savo nuomonę, stiprinimo ir sklaidos. Žmonės, suvokiantys fundamentalių demokratijos principų ir mūsų Konstitucijos turinį, neturėtų svaidytis tokiomis frazėmis.

Mieli „XXI amžiaus“ skaitytojai,

Jau į pabaigą eina šių metų vasara. Daug kas išėję į atostogas, netgi ilgalaikes – politikai (Seimo nariai, iš viso per metus besiilsintys penkis mėnesius, Vyriausybės nariai), departamentų vadovai ir darbuotojai, visų valdiškų institucijų tarnautojai, ir netgi žiniasklaidininkai (ypač nuo gegužės vidurio iki rugsėjo vidurio atostogaujantys televizijų kūrybinių grupių darbuotojai), kiti Lietuvoje dar turintys vienokio ar kitokio darbo. Nedidelis, bet sunkiai dirbantis „XXI amžiaus“ redakcijos kolektyvas taip pat užsitarnavo bent kelių poilsio savaičių. Kurį laiką neleisdami laikraščio šiek tiek sutaupysime lėšų, kurių mums visada trūksta, o metų pabaigoje galbūt ir visai jų pritrūksime. Tad šis „XXI amžiaus“ numeris bus paskutinis šių metų liepos mėnesį. Laikraščio neleisime ir pirmus du rugpjūčio penktadienius. Tad, mieli skaitytojai, susitiksime rugpjūčio 17 dieną. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais vietoj keturių numerių bus išleista po tris, už tai atsiprašome mūsų skaitytojų. Labai apgailestaujame, kad sunku sutalpinti iš mūsų bendradarbių gautą medžiagą, ypač tą, kuri yra beveik neatidėliotina. Daug medžiagos, ir netgi labai reikšmingos, išvis neišspausdiname ar, geriausiu atveju, įdedame labai pavėluotai. Dėl lėšų stygiaus, dėl diskriminacinės Spaudos rėmimo fondo politikos, dėl stipriai sumažėjusios paramos iš išeivijos fondų, kurių dėka  mes vis dar galėjome leisti „XXI amžių“, turėjome nutraukti trečiadienio numerio leidimą. Pagal menkas savo išgales mes stengiamės suteikti kuo platesnę ir išsamesnę informaciją visais klausimais, tačiau negalime lenktyniauti su dienraščių, turinčių dešimtis ar net šimtus kartų didesnes kūrybines, technines ir finansines pajėgas, galimybėmis. Dėkojame mus paremiantiems finansiškai, ypač tiems, kurie tai daro dažnai, kai tik gali. Kreipiamės į visus „XXI amžiaus“ skaitytojus, į visus jo bičiulius ir gerbėjus, prašydami padėti išlaikyti laikraštį aukomis. Nepalikite mūsų vienų spręsti valdžios ar kai kurių nedraugų primetamų problemų. Kartu raginame nepamiršti toliau prenumeruoti „XXI amžių“.