2012 m. rugpjūčio 17 d.    
Nr. 30
(2005)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Kelionė į Medžiugorję

Lietuvos maldininkai po bendros
maldos Plitvicos nacionaliniame parke

2011-ųjų gegužę su piligrimais autobusu vykau į Medžiugorję. Vairuotojai buvo paslaugūs, gidė Liuda puikiai išmanė savo darbą. Su mumis važiavo dvasinis vadovas – kelionę organizavusios „Quo vadis“ firmos darbuotojas Audrius. Jis rūpinosi bendromis maldomis, giesmėmis, skaitymais ir visa tai jam puikiai sekėsi. Virginija, keliavusi su šeima, nuostabiai gražiai giedodavo giesmę „Viešpats pakrantėj stovėjo“.

Lenkijoje aplankėme Čenstakavą – žymų lenkų piligrimystės centrą. Pabuvojome vienuolyno komplekse, meldėmės prie garsiojo Juodosios madonos paveikslo.

Aplankėme Kroatijos perlą – Plitvicos ežerų nacionalinį parką, įtrauktą į UNESCO paveldo fondą. Sunku nusakyti tenykštį reginį – tarpusavyje besijungiančius ežeriukus, didžiulius krioklius, krintančio vandens skambesį. Mūsų grupės sustojimas kalvelėje, apsuptoje raibuliuojančių ežeriukų, bendra malda, vedama Audriaus, giesmė – nenusakoma akimirka sielai ir akims.

Trečią dieną pasiekėme Medžiugorję. Balkanų kalnų apsuptas miestelis – nedidelis, garsėjantis Švč. Mergelės Marijos apsireiškimais. Jį lanko gausūs maldininkų būriai. Vieną dieną kopėme į kalvą aplankyti ir pasimelsti Kryžiaus kelio stotyse, kitą dieną kopėme į Švč. Dievo Motinos apsireiškimų kalną. Vakarais eidavome į bažnyčią ir dalyvaudavome Rožinio maldoje, šv. Mišiose ir vidinio išgydymo pamaldose. Nepaaiškinamas jausmas apima, kai už kelių tūkstančių kilometrų ir svetimoje aplinkoje per šv. Mišias išgirsti lietuviškai skaitomą Evangeliją, o kalbant Rožinį lietuviškai suskamba „Sveika Marija“. Rožinis būna kalbamas paeiliui visomis kalbomis, kuriomis tik kalba maldoje dalyvaujantys dvasininkai. Kadangi su kita grupe buvo kunigas iš Lietuvos, tai buvo meldžiamasi ir lietuviškai.

Po to lankėmės Moastare – istorinėje Hercegovinos sostinėje. Čia persipynė rytų ir vakarų kultūros, apžiūrėjome senas mečetes, minaretus. Pakeliui aplankėme Kravicės krioklius. Tai neprilygo jau mums matytam Plitvicos ežerų nacionaliniam parkui, tačiau reginys buvo labai gražus.

Lankėmės Splite, įsikūrusiame prie Adrijos jūros. Apžiūrėjome Diokletiano rūmus. Šalia miesto – katedra, Jupiterio šventykla. Pasukome Vengrijos sostinės Budapešto link. Ten mūsų piligrimų grupei buvo parinktas maršrutas, kad šv. Mišiose galėtume dalyvauti Dievo Motinos bažnyčioje ir ją nemokamai apžiūrėti.

Ši kelionė buvo suorganizuota puikiai. Daug išgirdome, pamatėme, prisipildėme gėrio, grožio, dvasios ramybės.

Ona Striškienė

Paįstrys, Panevėžio rajonas
Autorės nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija