2012 m. rugpjūčio 24 d.    
Nr. 31
(2006)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Nemuno
krašto
vaivorykštė


ARCHYVAS

2012 metai


XXI Amžius


Bendruomenėse

Senojoje Dzūkijos sostinėje suplevėsavo vėliava

Rūta Averkienė

Merkinės seniūnas Gintautas
Tebėra (dešinėje) Dzūkijos
vėliavą iškėlė drauge su seniūno
pavaduotoju Petru Žėku ir Merkinės
miestelio bendruomenės
pirmininku Bernardu Sakalausku

MERKINĖ. Istorine praeitimi garsiame ir turtingame miestelyje, šiemet mininčiame 653-ąsias vardo paminėjimo metines, suplevėsavo Dzūkijos regiono vėliava. Ji iškelta miestelio centre, kur senovėje buvo septynių gatvių susikirtimo vieta. Nuo šiol ji kartu su Lietuvos trispalve ir Merkinės miestelio vėliavomis plevėsuos šalia skulptoriaus Kęstutis Lanausko skulptūros iš akmens. Joje iškaltos svarbiausios Merkinės istorijos datos ir miesto antspaudas, simbolizuojantis Vilniaus miesto ir Merkinės istorinį ryšį – 1387 metais Jogaila Merkinėje Vilniaus miestui suteikė Magdeburgo teises.

Merkinės seniūnas Gintautas Tebėra, Dzūkijos vėliavą iškėlęs drauge su seniūno pavaduotoju Petru Žėku ir Merkinės miestelio bendruomenės pirmininku Bernardu Sakalausku, sako, jog Dzūkijos sostinėje tai yra prasmingas, tautiškumą ir net regioninį savitumą pabrėžiantis ženklas, nes pasaulį krečiant globalizacijos drugiui, vis dėlto nereikia pamiršti, jog esame tauta su savo kalba, tarmėmis, papročiais ir tradicijomis, jog džiaugiamės šią savastį išsaugoję ir stengiamės ją puoselėdami. Merkinė šiuo atveju rodo pavyzdį kitiems.

Dzūkijos vėliava, kaip visą regioną vienijantis simbolis, plevėsuoja vietoje nukabintos kurį laiką šioje vietoje kabojusios Europos Sąjungos vėliavos. Galbūt tai ir yra ženklas, jog dzūkai – vieningi ir stiprūs, atlaikysiantys bet kokias negandas.

Ne veltui kai kurie istorikai Merkinę vadina dvasine Dainavos ar net visos Lietuvos sostine. Juk prieš 440 metų Žygimantas Augustas pakartotinai suteikė Merkinei Magdeburgo teises ir patvirtino miesto herbą su vienaragiu, o 1387 metais karalius Jogaila Merkinėje suteikė Magdeburgo teises Vilniaus miestui. 1648 metais čia mirė karalius Vladislovas Vaza, prieš mirtį prisakęs jį išnešti į miestelio aikštę, kad visi žmonės matytų, kaip valdovas užges. Merkinės pilyje Vytautas Didysis rašė laišką į Vakarus. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad Šiaurės karo metu Merkinėje keletą kartų buvo sustojęs Rusijos caras Petras I. Merkinės herbas – vienaragis – nuo XVI pradžios buvo naudojamas Lietuvos valstybės herbe skydininku. Pagal to meto sampratą baltas vienragis buvo mėnulio ir kunigaikščių atributas.

Svarstant Dzūkijos herbo sukūrimo klausimą, buvo pritarta idėjai simbolių ieškoti senojoje Lietuvos žemių heraldikoje. Sukurti mažasis ir didysis Dzūkijos herbai. Mažojo herbo mėlyname lauke (skyde) vaizduojamas sidabrinis šarvuotas karys, laikantis dešinėje rankoje auksinę alebardą ant sidabrinio koto, o kaire ranka atsirėmęs į sidabrinį baltišką skydą su paauksuotais apvadais. Didžiajame herbe jau aprašytą mažąjį herbą ant sijos laiko dvi atgal atsigręžusios sidabrinės lūšys su auksiniais nagais ir liežuviais. Ant sijos kabo sidabrinis kaspinas su mėlynų raidžių deriniu: EX GENTE BELLI-COSISSIMA POPULUS LABORIO-SUS (iš karingiausios genties darbštūs žmonės).

Šio herbo ir herbinės vėliavos autorius – dailininkas Arvydas Každailis. Lietuvos heraldikos komisija 2003 m. vasario 25 d. suderino Dzūkijos didžiojo ir mažojo herbų bei herbinių vėliavų projektus.

Varėnos rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija