2012 m. rugpjūčio 31 d.    
Nr. 32
(2007)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kūrybos
horizontuose


ARCHYVAS

2012 metai


XXI Amžius


Etnografija

Orų spėjimai padeda pažinti gamtą

Daiva Červokienė

Rudenį dažnai spėliojama, lis ar nelis, kiek truks lietus. Ir nors orų prognozes kasdien pasako meteorologai, padėti nuspėti orus puikiai galima ir liaudiškais metodais. Juk mūsų seneliai ir proseneliai, stebėdami gamtą, gyvūnus ir dangaus kūnus, spėdavo ne tik artimiausių dienų, bet ir kelių mėnesių, visų metų orus. Žemdirbiams tai buvo labai svarbu – nuo teisingai nuspėtų orų daug priklausė ūkio darbų sėkmė.

Lis ar nelis?

Tai dažniausiai rudenėjant kylantis klausimas. Tai mūsų protėviai gebėdavo išsiaiškinti iš įvairiausių ženklų.

Dar sakoma, kad rūkyti lašiniai prieš lietų „verkia“, akmenys, net gyvuliai, karvukės „rasoja“, drėgni, kaip išprakaitavę būna. Dalgis aprūdijo, pienas melžiant putoja, trobos langinės cypia – lauk lietaus.

Kalbantis su vyresnio amžiaus tautiečiais apie orų spėjimus susidarė įspūdis, kad visa gamta, visi gyviai prieš lietų nerimsta, tampa triukšmingesni. Prieš lietų varnos labai rėkia, visoks brudas (vabzdžiai) labiau puola, karvės nerimauja, jas sunku pamelžti, vištos ilgai neina tūpti.

Kiek truks lietus?

Jei trumpas lietus užeina, visos vištos lekia slėptis, o jeigu jos lyjant vaikšto po kiemą ir nebėga slėptis, lis ilgai. Jeigu lyjant balose burbuliukai šokinėja, taip pat ilgai lis. Pastebima, kad kai lyti pradeda nuo ryto, tai dažniausiai lyja iki pietų, o jeigu po pietų, tądien vargu ar lietaus pabaigos besulauksi.

Miškas prieš lietų labiau ošia, medžiai tarsi švokščia, garsas ir aidas geriau sklinda, pravažiuojantys traukiniai iš toliau girdėti. Be to, prieš lietų ant skruzdėlyno skruzdėlių nematysi, jos būna pasislėpusios, o jeigu jos paviršiuje dirba, bus giedra.

Sakoma, kad žmogus prieš lietų aptingsta, labiau traukia miegoti, gėlės apvysta, nuleidžia lapus.

Pagyvenę žmonės pastebi, kad prieš lietų sąnarius labiau skauda, suka.

Dar kelios pastabos

Norint nuspėti orus, reikia atkreipti dėmesį ir į saulės tekėjimą ar laidą, mėnulio fazes. Mat, joms keičiantis tikėtinos ir orų permainos. Verta atkreipti dėmesį ir į vėjo kryptį, debesis. Jei pučia pietų ar šiaurės vėjas, lietaus tikimybė maža, dažniau lyja, kai pučia vakarų vėjas. Plokšti kamuoliniai debesys žada gerą rytojaus dienos orą, o plunksniniai – orų permainas.

Ypač daug buvo galima sužinoti iš saulės. Sakoma, kad jei saulė balta leidžiasi į debesis, lis, jei raudona, vėjuota bus, o kaip auksinė, bus šilta.

Žiūrėta ir į mėnulį. Sakydavo, jei aplink mėnulį tarsi ratas matosi, lauk orų permainos. Jei ratukas su mažu tarpeliu, bus greita oro permaina, jei dideliu – po kelių dienų.

Jeigu dūmai kyla tiesiai, geras gražus oras bus, giedra, jei eina prie žemės, voliojasi apie kaminą, bus lietaus, keisis oras.

Ką pranašauja rugsėjis?

Senoliai sakydavo, kad jeigu šermukšniai raudonuoja nuo gausių uogų, ruduo bus lietingas, jei šermukšnių mažai, ruduo bus sausas ir gražus. Jeigu rugsėjis yra sausas, tai žiema nebus gili. Jei rugsėjį nuo medžių nukrenta ne visi lapai, žiema bus šalta. Kuo sausesnis ir šiltesnis rugsėjis, tuo vėliau prasidės žiema.

Dar sakyta, kad jeigu rugsėjį girdime perkūniją, bus lietinga, ruduo bus ilgas, puikiai užderės vaismedžiai, žiemos beveik nebus.

Sakyta, kokia rugsėjo 1-oji, toks bus ir ruduo. Koks oras per Šilinę (rugsėjo 8-ąją), toks bus dar keturias savaites. Jei rugsėjo 8 d. ryte pamatai pašalą ar šerkšną, bus ankstyva ir šalta žiema.

Per Šv. Mykolą orai stebėti norint nuspėti orus ilgesniam laikui. Jeigu tądien nelyja, reikia tikėtis lengvos žiemos ir sauso pavasario. Jei per Šv. Mykolą griaudėja, ruduo bus ilgas ir šilta žiema. Jeigu griaustinį girdite po Šv. Mykolo, ruduo bus ilgas ir šlapias.

Jei ruduo sausas, be lietaus, žiema irgi bus sausa.

Paukščių duodami ženklai

Mūsų protėviai labai stebėjo išskrendančius paukščius. Jei gervės arba žąsys gimtinę palikdamos skrenda aukštai, ruduo bus ilgas ir šiltas, o jei žemai – arti žiema.

Jeigu gervės iki rugsėjo 5 dienos susiruošia į pietus, bus ankstyva žiema. Jei gervės skrenda beveik pažeme, žiema bus šilta, o jeigu skrenda aukštai, – šalta.

O ką pranašauja gyvūnai

Buvo laikoma, kad jei gandras prieš rugsėjo 1-ąją išskrido, tai ruduo netoli, jei vėliau, – tai dar tolokai.

Bitės prieš šaltą žiemą avilio landas daugiau užpikiuoja, gyvūnai: kiaulės, barsukai, – prieš šaltą žiemą riebesni būna, tankesnį kailį užsiaugina. Jei rudenį kiškiai labai riebūs, bus ilga ir šalta žiema.

Jei voras tinklą pina, bus giedra, bet jei trumpina siūlus, lis.

Jei ore daug voratinklių kabo, bus gražus oras.

Jei gaidys pavakare gieda – keisis orai.

 

Šio straipsnelio autorei teko liaudies meteorologija domėtis Druskininkų ir Elektrėnų apylinkėse. Beje, greta Druskininkų kaimuose gyvenantys žmonės dar ir dabar nemažai veda orų stebėjimo sąsiuvinius, pasižymi kasdien orus tam, kad galėtų nuspėti, kokia – drėgna ar sausa – vasara laukia ir kur – pakalnėje at ant kalvelės – geriau sodinti bulves, sėti javus ir pan.

Klausiami apie spėjimų pasitvirtinimo tikimybę pateikėjai pabrėžė labiau tikintys orų spėjimais pagal įvairių paukščių ir gyvūnų elgesį (esą jie orus nujaučia) ir dangaus kūnus, debesis. Labiau dvejojama dėl orų spėjimo pagal įvairias datas, religines šventes, nors bent Dzūkijoje jie puikiai atmenami. Beje, tokių stebėjimų neatsisakę žmonės dažniau pasakoja apie pasitvirtinusius jų spėjimus, o šio rašinio autorė įsitikino, kad bandyti nuspėti orus ir stebėti, ar tie spėjimai pasitvirtina, yra tikrai įdomus užsiėmimas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija