2012 m. rugpjūčio 31 d.    
Nr. 32
(2007)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Didžiausia bėda – kalbėti puse lūpų

Gintaras Visockas

Dabar jau aiškėja kai kurios naujos vadinamojo pliušinių meškiukų desanto aplinkybės. Jos leidžia kelti versiją, esą galbūt nesankcionuotas skrydis iš Lietuvos į Baltarusiją tebuvo viso labo mums nenaudinga provokacija, kurios pagrindinis tikslas – ne demokratijos skatinimas Baltarusijoje, o tiesiog sumaniai užmaskuotas bandymas Lietuvą sukiršinti su... Švedija. Atkreipkite dėmesį – netrukus po daug triukšmo ir politinių aistrų sukėlusio nelegalaus skrydžio Švedija oficialiai pakvietė Lietuvą prisijungti prie jos vadovaujamos Europos Sąjungos Šiaurės šalių kovinės grupės. Tai numatyta 2015 metų viduryje. Tokį kvietimą Lietuvai įteikė ne kas kitas, o Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthstriom-Ruin, o pasirašė pati Švedijos gynybos ministrė Karin Enstriom. Šioje kovinėje grupėje, be Švedijos ir Lietuvos, dalyvauti ketina dar ir Norvegija, Suomija, Airija ir Estija. Pasak krašto apsaugos viceministro Vytauto Umbraso, „tai itin svarbus Lietuvos kariuomenei projektas, suteiksiantis galimybę prisijungti prie vieno iš pamatinių ES operacinių pajėgumų“. Junginį iš viso turėtų sudaryti apie du trūkstančiai karių. Ir tai jau tikrai veiksmingas karinis dalinys. Štai šis oficialus Stokholmo pasiūlymas ir paskatino atidesniu žvilgsniu pasižiūrėti į nelegalų Lietuvos–Baltarusijos sienos kirtimą. Kodėl mintis išmėtyti pliušinius meškiukus su demokratiškais laiškeliais virš Baltarusijos teritorijos kilo būtent Stokholmo karinio pasiūlymo išvakarėse būtent privačiai švedų reklaminei agentūrai ir kodėl sumanyta skrydį atlikti iš Lietuvos teritorijos? Kodėl ne iš Latvijos, kuri neturi tiesioginės sienos su Baltarusija? Ar visa tai – atsitiktinumai? Gal... Gal toji privati Švedijos reklamos agentūra neturėjo jokių blogų tikslų. Tačiau tokiu atveju atkreiptinas dėmesys į dar vieną svarbią detalę. Neteisėtai į diktatoriaus valdomą Baltarusiją įsibrovusį lėktuvėlį turėjo pilotuoti labai drąsūs švedai. Juk nežinia, kas gali šauti į galvą sunkiai prognozuojamam Aleksandrui Lukašenkai. O jei pasieniečiams bus įsakyta šaudyti? O jei nutars sučiupti – ilgiems dešimtmečiams įkalinti niūriame baltarusiškame kalėjime? Tokių liūdnų pavyzdžių esama. Prisiminkime, kas nutiko tiems, kurie pabandė į Baltarusijos oro erdvę nelegaliai įskristi jokios grėsmės nekėlusiais oro balionais. Apšaudė. Neišvengta nė žmonių aukų. Taigi, su diktatoriumi juokauti pavojinga. Bet privatūs švedų lakūnai vis tiek leidosi į rizikingą žygį...


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija