2012 m. rugsėjo 14 d.    
Nr. 34
(2009)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Šiluvos atlaidai

Vyskupai Šiluvoje sekmadienį
eina aukoti šv. Mišių

Rugsėjo 7-ąją, penktadienį, Šiluvoje prasidėjo didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo (Šilinių) atlaidai. Tą dieną melstis atvyko vienuoliai ir katalikiškų bendruomenių atstovai. Vidudienį Eucharistijai vadovavęs Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ sakė, kad šiandien Lietuvoje labai reikalingas ir brangus yra visų pasišventusiųjų tikėjimas, jų drąsus pasiryžimas radikaliai gyventi Evangelija, įtikinamai rodyti kryptį į gyvenimo su Jėzumi Kristumi pilnatvę.

Šeštadienį, rugsėjo 8-ąją, į Šiluvą dalyvauti Jaunimo, mokyklų, kolegijų, universitetų bendruomenių ir tikybos mokytojų bei katechetų dienoje atvyko daug jaunų piligrimų. Pilnutėlėje aikštėje (ją ir altorių atlaidams puošė Lietuvos ir Ispanijos floristai) liturginę katechezę prieš pagrindines pamaldas vedė Lietuvos kariuomenės ordinaras, Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) generalinis sekretorius ir Švietimo komisijos pirmininkas vysk. Gintaras Grušas. Homiliją šv. Mišiose sakęs arkivysk. S. Tamkevičius atkreipė dėmesį į Bažnyčios džiaugsmą švenčiant Švč. Mergelės Marijos, apdovanotos ypatinga Dievo malone, Gimimą ir priminė kiekvienam krikščioniui skiriamą patį pirmąjį Dievo meilės apkabinimą – Krikštą, pasak ganytojo, „bilietą“ į Amžinybę. Krikštas Lietuvai, kaip sakyta homilijoje, reiškė ne tik valstybinį pripažinimą, bet ir visiškai naują gyvenimo kokybę. Lietuvos istorijoje aiškiai pastebimi Bažnyčios vaisiai (tai pirmoji lietuviška knyga, pirmasis universitetas, tautinės mokyklos, meno, mokslo suklestėjimas), daugybė krikščioniškos dvasios žmonių dirbo, kovojo tėvynės labui. Tačiau, be istorinės, kaip pabrėžė ganytojas, Krikštas turi didžią dvasinę prasmę – jis kiekvienam asmeniškai atveria duris į gyvenimo pilnatvę su Kristumi, leidžia žmogaus dvasiai suspindėti pirminiu, iš Kūrėjo rankų išėjusiu grožiu. Pavakare Šiluvą pasiekė pėsčiomis iš Lyduvėnų keliavę Kauno arkivyskupijos jaunimo žygio „Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu“ (Rom 12, 21) dalyviai – apie 500 jaunųjų arkivyskupijos piligrimų. Jie į atlaidus atkeliavo apmąstydami Šviesos kelio stotis, kalbėdami Rožinį, giedodami.

Rugsėjo 9-ąją, sekmadienį, Šilinių atlaiduose buvo švenčiama Šeimų diena. Liturgijai vadovavęs arkivysk. S. Tamkevičius pranešė, kad Eucharistiją koncelebruos apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Lietuvos vyskupai, pasveikino Stačiatikių ir Evangelikų Liuteronų Bažnyčių atstovus, Seimo, Vyriausybės vadovus, užsienio šalių ambasadorius, įvairių valstybinių institucijų, Raseinių rajono vadovus, Kauno ir Liublino kunigų seminarijų bendruomenes, Lietuvos šeimos centrų darbuotojus, visas šeimas, sužadėtinius. Šv. Mišių homilijoje arkivysk. S. Tamkevičius apgailestavo, jog visuomenėje šiandien bandoma atmesti dar pirmiesiems tėvams parodytą Dievo planą šeimai, kad mėginama tyliai palaidoti tradicinės šeimos sampratą prisidengiant kitokiomis žmonių bendrystės, jų laisvės ir pasirinkimo interpretacijomis. Pasak ganytojo, šiandien visuomenėje aiškiai pastebimi griaunamos moralės ir šeimos padariniai. Ganytojas atkreipė dėmesį į darnias katalikiškas šeimas, be kurių nebūtų išaugusios ir tokios didžios asmenybės, kaip Pal. Jurgis Matulaitis, poetas prel. Jonas Mačiulis-Maironis, ir pakvietė malda laiminti geras tradicines šeimas, priimančias gyvybės dovaną – vaikus, taip pat melstis už nedarnias šeimas, kad jos ieškotų Dievo pagalbos, padrąsinant ir partnerystėje gyvenančias poras, kad jos pasiryžtų pradėti normalų, atsakingą gyvenimą. „Šiandien, kai meldžiamės už šeimas, mes nenorime nieko pasmerkti, bet negalime ten, kur juoda, sakyti, kad balta. Mes meldžiame Dievo palaimos geroms, tradicinėms šeimoms, kuriose tėvai myli vienas kitą, kuriose auga vaikai, apsupti tėvų meilės. Džiaugiamės šiomis šeimomis ir linkime budėti, kad joks gundytojas nesudrumstų šių šeimų harmonijos. Šios šeimos yra sukuriamos susituokus. Santuoka, kaip vyro ir moters gyvenimo sutartis, yra seniausia institucija, senesnė už visas žinomas demokratines ir parlamentines valdymo formas bei teisines sistemas, ji gyvuoja nuo pat žmonijos atsiradimo. Tik tvirta, santuoka paremta šeima užtikrina svarbiausių gėrių įgyvendinimą ir apsaugą: pačių sutuoktinių, vaikų ir bendruomenės gėrį“, – sakė arkivyskupas. Liturgijos pabaigoje sveikinimo žodį lietuviškai tarė apaštališkasis nuncijus arkivysk. L. Bonazzi. Jis džiaugėsi, galėdamas kaip Šiluvos piligrimas melstis bei dėkoti Dievo ir mūsų Motinai, ir sakė: „Savo asmenyje noriu perduoti Jums popiežiaus Benedikto XVI sveikinimus, tėvišką meilę ir draugystę. Mūsų Bažnyčios, kuri yra lyg didelė šeima, dvasinės bendrystės dėka Šventasis Tėvas taip pat yra su mumis ir Jus laimina“ (Nuncijaus sveikinimą spausdiname atskirai). Po pietų Šiluvoje buvo sutikta bemaž tūkstantinė tarptautinė Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio vadovaujama jaunųjų piligrimų kolona, nuo penktadienio pėsčiomis keliavusi iš Kryžių kalno žygyje „Turėkite tikėjimą Dievu“ (Mk 11, 22). Juos sveikindamas arkivysk. S. Tamkevičius sakė: „Ačiū jums už ištvermę. Sudėkite ant altoriaus patirtus sunkumus – Viešpats mokės juos paversti perlais“. 15 val. aikštėje buvo švenčiamos šv. Mišios šio žygio dalyviams – buvo meldžiamasi už visą Lietuvos jaunimą, kad kiekvienam jaunam žmogui, blaškomam dabarties kultūros, Viešpats duotų didžiausią dovaną – rasti savo pašaukimo kelią, nes šeima yra tautos ir Bažnyčios gyvybės šaltinis. „Geros, tvirtos ir santuokos keliu sudarytos šeimos yra Dievo palaimos ženklas kiekvienai tautai, – sakė arkivysk. S. Tamkevičius jaunimui. – Gyvenimas šeimoje reikalauja daug pasišventimo; ne mažiau kaip kunigystė, todėl šeimos gyvenimui reikia ruoštis labai atsakingai. Pats svarbiausias pasiruošimas – gražiai, skaisčiai praleista jaunystė ir atsakingas požiūris į seksualumą“.

Rugsėjo 10-ąją, pirmadienį, Šilinėse buvo švenčiama Policijos, Valstybės sienos apsaugos ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų diena. Be kitų piligrimų, Šiluvos aikštėje švęsti Švč. Mergelės Marijos Gimimo rinkosi į atlaidus kasmet atvykstantys šių visuomenės teisėtvarkai ar teisėsaugai tarnaujančių institucijų vadovai ir darbuotojai. Homiliją sakęs arkivysk. S. Tamkevičius pabrėžė, kokia svarbi visuomenei, žmonių saugumui yra minėtų pareigūnų tarnystė. Kita vertus, homilijoje atkreiptas dėmesys į ryškiai Šventajame Rašte įaustą pasitikėjimo Dievu mintį. Šis pasitikėjimas kyla iš paties Dievo, nes Jis – mus mylintis Tėvas. Tačiau tikėjimas nereiškia, jog galime tinginiauti ir niekuo gyvenime nereikia rūpintis, o tik laukti, kad viskuo pasirūpintų Dievas. Jis mums davė protą, kad užvaldytume pasaulį ir jame jaustumės saugūs. Juk ir dangaus paukšteliai kovoja už savo būvį. Tikėjimas mus skatina nesudėti visų vilčių į žmones, bet daugiau pasitikėti Viešpačiu. „Ar ne dėl šios priežasties, kad ne ten sudedame visas viltis, šiandienėje Lietuvoje yra tiek daug nusivylimo ir pykčio? – klausė ganytojas. – Norima, kad viską išspręstų valdžios institucijos ir nesirūpinama darbščiai, sąžiningai ir tvarkingai gyventi. Pasitikėjimas Dievu tik tuomet yra teisingas, kai žmogus laikosi Dievo nurodyto kelio – Dekalogo kelio. Tačiau jei visuomenė Dešimt Dievo įsakymų laiko atgyvena, jei tikėjimas žmogui reikalingas tik krikštui ir laidotuvėms, jei Dievas žmogui nėra Tėvas, su kuriuo kasdien kalbamasi, o tik prievaizdas, kurį retkarčiais prisimena, tuomet kalbėti apie pasitikėjimą Dievo Apvaizda dar per anksti“.

Antradienį, rugsėjo 11-ąją, Šiluvoje buvo švenčiama Lietuvos kariuomenės diena. Tądien atlaiduose dalyvavusius piligrimus, be savų intencijų ir prašymų, atvežtų Šiluvos Dievo Motinos užtarimui, kviesta melstis ir bendromis, aktualiomis šiandien intencijomis: kad Viešpats duotų taiką ir ramybę pasauliui, kad žmonija, tautos ir šalys mokytųsi konfliktus spręsti taikiai. Taip pat melstasi už karius, dalyvaujančius tarptautinėse taikos misijose, už tuos mūsų laisvės kovotojus, kurie atidavė už tėvynę savo gyvybę. Pagrindinėje iškilmių Eucharistijoje, buvo meldžiama Dievo globos Tėvynei, jos dabarčiai ir ateičiai, bei jos gynėjams – Lietuvos kariuomenei, partizanams, savanoriams. Homiliją sakęs Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas G. Grušas teigė, kad karių misija ir yra būti taikdariais, jie tarnauja saugodami taiką ir gindami tėvynę. Homilijoje atkreiptas dėmesys į pal. Jurgio Matulaičio raginimą „Rikiuokitės!“ ir vyskupo šūkį „Nugalėk blogį gerumu“, reiškiančius, jog blogį stabdyti reikia ginama tiesa ir taika. Šioje kovoje Marija yra paguodos šaltinis. Kaip sužeistas vaikas bėga prie mamos, taip ir kariai, žuvusiųjų artimieji, pasak ganytojo, glaudžiasi prie Dievo Motinos Marijos. Ji gydo ir kitas šiandienos žmonių psichologines, dvasines žaizdas ir ypač gilias – tas, kurias padaro nuodėmė. Užbaigus liturgiją Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis kariuomenės vadui generolui leitenantui Arvydui Pociui ir krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei padėkojo už pagalbą organizuojant dešimtąjį piligriminį žygį iš Kryžių kalno į Šiluvą

Livijos ŠIUGŽDienės nuotrauka

 

Gera daryti gerai

Iš Apaštalinio Nuncijaus arkivysk. Luigi Bonazzi sveikinimo Švč. Mergelės Marijos gimimo šventės iškilmėse Šiluvoje rugsėjo 9 dieną:

Brangūs broliai ir seserys,

Vilniuje, Apaštalinės nunciatūros koplyčioje, saugoma graži gintarinė mozaika su Palaimintojo Jurgio Matulaičio atvaizdu. Daug kartų į jį žvelgiau, daug kartų jam meldžiausi. Kai susipažinau su Palaimintojo gyvenimu, mane palietė neišsenkantis Arkivyskupo gebėjimas kovoti už gėrio auginimą Bažnyčioje ir tėvynėje, didelių socialinių, politinių, kultūrinių ir netgi religinių neramumų metu.

Ypač giliai mano protą ir širdį palietė Arkivyskupo ganytojiškas šūkis „Nugalėk blogį gerumu“ (Rom 12, 21). Daug kartų mąsčiau apie tuos žodžius ir kalbėjau sau: tikrasis gėris, kuris nepraeina, yra Jėzus Kristus, todėl įsileisiu į savo gyvenimą Jėzų ir drauge su juo gebėsiu nugalėti kiekvieną blogį. Bet kasdienybėje tarp daugybės sunkumų kaip išmintingai reaguoti, kai esame įtraukti į painių situacijų verpetą? Kaip elgtis su asmenimis, kurių blogas elgesys verčia liūdėti?

Vieną dieną spontaniškai kilo mintis pateikti šiuos klausimus Palaimintajam Jurgiui Matulaičiui, tad aš jam kalbėjau: O tu kaip blogį nugalėdavai gerumu? Man pasirodė, kad išgirdau jo atsakymą: Kad nugalėtume blogį gerumu, reikia nepasiduoti pagundai blogį nugalėti blogiu, išvengti klaidos nugalėti blogį gėriu, daromu blogai, ir ištverti nugalint blogį gerumu, daromu gerai.

Tęsiau mūsų pokalbį ir jo paklausiau: „Palaimintasis Matulaiti, ką reiškia „nepasiduoti pagundai blogį nugalėti blogiu?“

Kai mus paliečia blogis, kai tampame žiauraus, prieš mus nukreipto veiksmo – prievartos, šmeižto ar kitokios neteisybės – auka, mumyse labai lengvai užgimsta pagunda atsiliepti į patirtą blogį kerštu, t. y. taip pat blogiu. Kartais galvojame, kad blogas veiksmas gali būti pateisinamas, jei juo siekiame asmeninio ar visuomeninio gėrio. Bet taip nėra. Kaip kad augalas gali augti tik laistomas vandeniu, taip ir žmonių asmeninis ir visuomeninis gyvenimas auga tik gėrio dėka. Blogis, negatyvūs pasirinkimai, nemeilė nekuria nieko. Gėris gimsta tik iš gėrio ir niekada – iš blogio. Tiesa, kartais ir blogis gali tapti galimybe atsirasti gėriui, jei kas nors stengiasi daryti gera, kad atitaisytų blogį. Bet blogis savyje niekada negali būti gėrio priežastis.

Palaimintasis Matulaiti, ką reiškia: „išvengti klaidos nugalėti blogį gėriu, daromu blogai“?

Kad nugalėtume blogį, neužtenka tik geros intencijos ir būti tiesos pusėje, bet privalu gera daryti gerai, nes gėris, daromas blogai, gimdo blogį. Jei, pavyzdžiui, kažkas pradės barti suklydusį skubiai, neapgalvotai ir piktai, net jei ir sakys teisingus dalykus, jo elgesys bus neišvengiamai klaidingas, nes išprovokuos dar didesnę žalą už tą, kurią norėjo pašalinti. Štai jums blogai daromo gėrio pavyzdys.

Nėra abejonės, kad su blogiu reikia kovoti drąsiai. Tačiau pirmiausia privalome žvelgti giliai į save, kad pamatytume, jog svarbiausias motyvas, dėl kuriuo kalbame ir veikiame, yra vien tik meilė.

Palaimintasis Matulaiti, ką reiškia: „ištverti nugalint blogį gerumu, daromu gerai“?

Kad gera darytume gerai, reikia: pirmiau mylėti, paskui taisyti; pirmiau liudyti gėrį, paskui jo mokyti; pirmiau atiduoti save ir aukotis, paskui su kantriu reiklumu reikalauti iš mūsų artimo, kad jis iš tiesų pasikeistų. Kitais žodžiais tariant, pirmiausia reikia mūsų sieloje nugalėti tą blogį, su kuriuo norima kovoti šalia savęs, ir budėti, kad kiekviena mūsų iniciatyva kiltų iš meilės, būtų vykdoma meilėje ir jos tikslas būtų meilė.

Pagaliau man atrodė, kad Palaimintasis Jurgis Matulaitis sako: vien žmogiškomis jėgomis neįmanoma blogio nugalėti gerumu. Todėl eikite pas Mergelę Mariją, skubėkite pas ją. Ji atves jus pas Jėzų, o Jėzus jus išmokys pasilikti Jo meilėje (Jn 15, 4–9).

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija