|
Lietuvos gyventojų skaičius: nedžiuginančios tendencijos
Neilgai galėjome džiaugtis, kad pagal gyventojų surašymo duomenis Lietuvos gyventojų skaičius viršija tris milijonus. Rugsėjo pabaigoje Statistikos departamente paskelbti galutiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai rodo, kad 2011 metų kovo 1-ąją Lietuvoje buvo 3 mln. 43 tūkst. nuolatinių gyventojų, tačiau dabar jau suskaičiuota, kad šių metų rugsėjo 1-ąją Lietuvoje teliko 2 mln. 988 tūkst. žmonių. Perskaičiavus 2012 metais gyventojų skaičių, paaiškėjo, kad per aštuonis šių metų mėnesius gyventojų skaičius sumažėjo 19,3 tūkst.
Tokios tendencijos ėmė ryškėti prieš dešimtmetį, t.y. nuo 2001 metų visuotinio gyventojų surašymo, kai šalies gyventojų skaičius sumažėjo 12,6 procento, arba net 440,6 tūkst. Statistikų tvirtinimu, gyventojų mažėjimą daugiausia lėmė migracija (76,9 proc.): per dešimtmetį iš šalies išvyko 402,9 tūkst. gyventojų (atvyko 64,2 tūkst.). Dėl neigiamos natūralios kaitos gyventojų sumažėjo 101,9 tūkst. (23,1 proc.). Čia galima pastebėti, kad vien per ketverius metus į svetimus kraštus iš Lietuvos išvyko apie 200 tūkst. Lietuvos piliečių. Tai didžiulis grėsmingas iššūkis lietuvių tautai, grasinantis mums katastrofiškomis pasekmėmis.
Lietuvoje pernai kovą gyveno 1 mln. 402,6 tūkst. vyrų ir 1
mln. 640,8 tūkst. moterų. Vadinasi, moterų buvo 238,2 tūkst. daugiau
nei vyrų. Tūkstančiui vyrų teko 1170 moterų. Taigi moterys sudarė
53,9 proc. visų šalies gyventojų. Anot Statistikos departamento,
sumažėjo vyrų ir moterų, gyvenančių santuokoje, dalis. 2011 metais
vedę vyrai sudarė 54,9 procento visų 15 metų ir vyresnių vyrų, moterys
45,9 procento visų 15 metų ir vyresnių moterų. Prieš 10 metų,
2001-ųjų surašymo metu, vedusių vyrų buvo 56,7 proc., ištekėjusių
moterų 51,6 proc. 2001 metais santuokoje gyvenančių buvo1564 tūkst.,
o 2011 metais tik 1293 tūkst., t.y. per 10 metų susituokusiųjų
skaičius sumažėjo net beveik 271 tūkst. Labai svarbus ir santuokoje
pagal amžių jau galinčių gyventi, bet jos taip ir nesukūrusiųjų
skaičius. 2001 metais niekada negyvenusių santuokoje buvo 683,4
tūkst., o 2011 metais net beveik 711,5 Lietuvos gyventojų, t.y.
jų padaugėjo 4,1 proc. Pastebėtinas ir toks neigiamas reiškinys,
kad per dešimt metų niekada negyvenusių santuokoje vyrų dalis išaugo
nuo 28,3 proc. iki 32,2 proc., moterų nuo 21,2 proc. iki 23,5
proc. Dar labiau per 10 metų padaugėjo (net 11,9 proc.) išsituokusiųjų
nuo 254,5 tūkst. iki 284,8 tūkst. Padaugėjo ir našlių nuo beveik
298,8 tūkst. iki beveik 300,6 tūkst. Suskaičiavus visą nesusituokusiųjų,
išsituokusiųjų ir našlių skaičių, pastebėsime, kad vienišų žmonių
Lietuvoje per dešimtmetį padaugėjo nuo 1236789 asmenų 2001 metais
iki 1296860 asmenų 2012 metais, t.y. padaugėjo daugiau nei 60 tūkst.,
kai per tą laiką sumažėjo bendras gyventojų skaičius minėtais 440
tūkst. žmonių. Taigi vienišų žmonių Lietuvoje skaičius jau viršija
susituokusiųjų skaičių taip vystosi iškreiptos moralinės-dvasinės
visuomenės ydos. Visa tai vėlgi daro įtaką demografinei padėčiai
mažėja galimybė gimti naujiems palikuonims, spartėja tautos nykimas
(šalia to didėjant emigracijai). Aišku, tarp tų vienišų žmonių
yra ir, kaip dabar labai įprasta, gyvenančių kohabitacijoje, t.y.
susidėjusiųjų (vadinamojoje partnerystėje), kurie vėliau gali virsti
ir santuokoje gyvenančiais. Kai kurie tyrimai rodo, kad 75 proc.
visų partnerysčių Lietuvoje prasideda nuo kohabitacijos, o ne nuo
santuokos.
Visą tekstą rasite popieriniame laikraščio variante.
Internete skaitykite vėliau.
© 2012 XXI amžius
|