Misija būti tautos poetu:
Maironio kūryba pokarioVokietijos lietuvių pabėgėlių stovyklose
1944 metų vasarą, traukiantis frontui, vengdami masinių represijų, gimtąsias vietas buvo priversti palikti tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Pasak amžininkų, traukimasis į Vakarus priminė masinį reiškinį įvairiomis transporto priemonėmis skirtingais keliais į Vakarus traukė minios žmonių, vildamiesi, jog neilgam palieka gimtinę. Po karo pasitraukusiųjų skaičius buvo pristatomas įvairiai nuo dešimčių iki šimtų tūkstančių. Pasak dr. R. Misiūno, kas dabar bepasakys, gal tikrai tiek, o gal daugiau, tik toli gražu ne visi pasiekė išsvajotą tikslą... Regis, tik kas trečias Lietuvą palikęs gyventojas tapo naujos, DP tautos dalimi.1 Deja daugeliui nebuvo lemta sėkmingai persikelti į Vokietiją daliai jų kelią atitvėrė sovietų tankai ar karo laivai, nemažai žuvo jau Vokietijos žemėje pakliuvę į didžiuosius bombardavimus.
Pagarbą ir pasididžiavimą savo tautiečiais ir šiandien skatina žinojimas, jog net sudėtingomis akimirkomis galvota apie tautinės dvasios, tikėjimo šalies laisve stiprinimą. Ne tik ekstremalios gyvenimo sąlygos, bet ir išlikimo dilema nesumažino užsienyje atsidūrusių lietuvių ryžto organizuoti švietimo ir kultūros veiklą, atgaivinti laikraščių, žurnalų, knygų leidybą.
Pirmieji periodiniai lietuvių išeivių leidiniai pasirodė jau
1944 metais: Tremtinių aidas (Norvegija), Pašvaistė (Norvegija),
Žinynas (Viena, Austrija); Aidai (Miunchenas, Vokietija); Tėvynėn
(Zalcburgas, Austrija), Už tėvynę (Riesenburgas, Vokietija), Karys
(Berlynas, Veimaras). Juose greta ypač svarbių tuo metu žinių iš
fronto, okupuotų zonų, kitų užsienio šalių naujienų, skelbimų apie
karo sūkuryje atsidūrusių lietuvių artimųjų paieškas, kitų įvairaus
pobūdžio informacinių pranešimų, buvo publikuojami ir grožinės literatūros
kūriniai, rašiniai Lietuvos istorijos tematika. Kario leidykla pasirūpino,
kad jau 1945 metų vasarį fronte kovojančius lietuvius pasiektų Kario
kalendorius 1945 m. Nors tiražas gerokai nukentėjo dėl Berlyno bombardavimo
metu sugriautos spaustuvės, vis dėlto, daliai lietuvių kalendorius
buvo išplatintas. Ir visai nenuostabu, kad pirmuosiuose jo puslapiuose
šalia V. Kudirkos Tautiškos giesmės atspausdintas ir Maironio eilėraštis
Lietuva brangi.
Visą tekstą rasite popieriniame laikraščio variante.
Internete skaitykite vėliau.
© 2012 XXI amžius
|