2012 m. spalio 26 d.    
Nr. 40
(2015)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kūrybos
horizontuose


ARCHYVAS

2012 metai


XXI Amžius


Kronika

Paminėtas Vytauto Landsbergio 80-metis

Edvardas Šiugžda

Prof. Vytautas Landsbergis
ir prezidentė Dalia Grybauskaitė
Martyno Ambrazo
(ELTA-president.lt) nuotrauka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė
ir prof. Vytautas Landsbergis
Martyno Ambrazo
(ELTA-president.lt) nuotrauka

Pirmajam po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos vadovui Vytautui Landsbergiui sukako 80 metų. 1932 metų spalio 18 dieną Kaune gimusio V. Landsbergio indėlis reikšmingas ne tik Lietuvos politikai, bet ir kultūrai, ypač muzikai. V. Landsbergis vadovavo Aukščiausiajai Tarybai 1990 metais priimant Kovo 11-osios aktą, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Jo vadovavimo metu Lietuva sugebėjo atsispirti Sovietų Sąjungos ekonominei blokadai ir įgijo tarptautinį pripažinimą. 1992–2004 metais V. Landsbergis buvo Seimo narys, 1996–2000 metais ėjo Seimo pirmininko pareigas. Nuo 2004 metų V. Landsbergis yra Europos Parlamento narys.

Sekmadienį Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, įvyko baigiamasis pirmojo Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio 80-mečiui skirtas koncertas, kurio pabaigoje prezidentė Dalia Grybauskaitė Jubiliatą apdovanojo Vyčio kryžiaus ordinu. Vienas aukščiausių valstybinių apdovanojimų prof. V. Landsbergiui įteiktas už nuopelnus Lietuvai, ypatingą dvasios tvirtybę, sumanų vadovavimą, ištvermę ir pasiaukojimą kovoje už šalies nepriklausomybę, ypatingą pasiryžimą ir ištikimybę pareigai atkuriant Lietuvos valstybingumą 1988–1990 metais. Šalies vadovė Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje surengtame šventiniame renginyje, sveikindama prof. V. Landsbergį 80-mečio proga, sakė: „Girdėjome skambant M. K. Čiurlionį, bandysiu ir aš paimprovizuoti politine tema. Improvizuodamas laisve ir meile Lietuvai šis žmogus daug pasiekė. (...) Jis darė įtaką ne tik Lietuvos, bet ir mūsų likimams. Tokiems žmonėms ant pečių reikia nešti didelę naštą – meilės, neapykantos ir atsakomybės. Noriu visų mūsų vardu padėkoti jam už tai, kad jis dar yra su mumis, kad jis yra visoks ir kad susilaukia įvairių įvertinimų. Kaip valstybės vadovė noriu jam įteikti Vyčio Kryžiaus ordiną. Dėkoju pirmajam nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovui už neįkainojamą indėlį kuriant valstybę ir už tai, kad jis yra dvasios žmogus“. Apdovanojant Vyčio Kryžiaus ordinu abu valstybės vadovai sveikino vienas kitą ir dėkojo, o fotografai ir vaizdo įrašytojai fiksavo istorinį momentą.

Koncerto metu, kurio vedėjai buvo Vytauto ir Gražinos Landsbergių sūnus Vytautas V. Landsbergis ir duktė Birutė Landsbergytė-Cechanavičienė, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, nenuilstantis kultūros darbuotojas, M. K. Čiurlionio kūrybos tyrėjas ir skleidėjas po muzikantų Petro ir Dominyko Vyšniauskų griausmingos įžangos ir vaizdo įrašų fragmentų iš Agnės Marcinkevičiūtės rengiamo dokumentinio filmo, nukėlusio į nostalgija dvelkiančius Sąjūdžio laikus, atliko šio žymiojo lietuvių kompozitoriaus, dailininko, kultūros veikėjo kūrinius. Giliai įsijausdamas į ekrane pasirodančius dailininko piešinius, fortepijonu grojęs politikas parodė virtuozišką sugebėjimą pajausti kompozitoriaus ir dailininko kūrybą. Stebėtina, kad šimtą knygų išleidęs politikas, 25-erius metus aktyviausiai dirbdamas Lietuvos politiniame gyvenime ir net jam vadovaudamas, V. Landsbergis subtiliai perteikė kompozitoriaus ir dailininko M. K. Čiurlionio kūrinių emocinę būseną taip, kad visi vakaro dalyviai ir svečiai liko sužavėti. V. ir G. Landsbergių vaikų vedamas koncertas, jų lyrinis-emocinis įsipynimas į koncerto programą nuostabiai papildė politiko, kultūrininko V. Landsbergio įvaizdį, išryškino kai kuriuos ne taip gerai žinomus jo gyvenimo momentus. Prie to prisidėjo rodomi fragmentai iš A. Marcinkevičiūtės rengiamo dokumentinio filmo apie V. Landsbergį. Įdomiai skambėjo ir atlikėjų Petro Geniušo bei Vladimiro Čekasino dueto avangardinio džiazo kūriniai, klausytojus sužavėję išradingumu. O po prezidentės D. Grybauskaitės Jubiliatui įteikto apdovanojimo profesorė Gražina Landsbergienė, atlikdama muzikinius kūrinius, vėlgi atskleidė Landsbergių šeimos talentą. Po koncerto vykusio bendravimo metu svečiai dar kartą peržiūrėjo prieš koncertą atidarytą karikatūrų ir šaržų parodą „Landsbergio šėpa“. Daugiausia čia buvo karikatūrų iš nepamirštamų 1990–1991 metų kovos už nepriklausomybę momentų, kurių pagrindiniai herojai buvo pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas V. Landsbergis ir mūsų nepriklausomybei besipriešinęs SSRS vadovas Michailas Gorbačiovas.

V. Landsbergio jubiliejui buvo skirta ir penktadienį Seime vykusi konferencija „Lietuvos valstybės atkūrimo darbai“, išryškinusi mūsų dabarčiai ir ateičiai vis dar labai svarbius Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo uždavinius, įgyvendintus prieš 20 metų, ir V. Landsbergio lemiamą vaidmenį juose. Kaip kardinolas Audrys Juozas Bačkis sakė, pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę V. Landsbergis „prisiėmė didžiulę naštą ir ištesėjo duotus pažadus, jis pats tame kelyje išbuvo sąžiningai. Seimo pirmininkė Irena Degutienė, dėkodama pirmajam atkurtos Lietuvos vadovui, sakė, kad jo „drąsa telkė tautą ir glumino nepriklausomybės priešus“. Didžiulį V. Landsbergio vaidmenį įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę įvairiais momentais savo pranešimuose atskleidė V. Landsbergio bendražygiai signatarai Česlovas Vytautas Stankevičius ir Kazimieras Motieka, to meto aplinkybes išsamiai apibūdino doc. dr. Algirdas Jakubčionis, dr. Mindaugas Tamošaitis ir kt. Susirinkusiems konferencijos dalyviams, ypač tiems, kurie dar senais okupacijos laikais kovojo už laisvę ir kurios netektį teko patirti lageriuose ir kalėjimuose, imponavo tai, kad jaunasis pranešėjas Vytautas Keršanskas nepamiršo paminėti ir jų indėlio į kovą už nepriklausomybę. Po konferencijos atidarytos parodos „Atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės darbai ir Vytauto Landsbergio veikla“ eksponatai – nuotraukos, įvairių valstybių apdovanojimai – dar labiau pabrėžė V. Landsbergio neįkainojamą indėlį į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Atidarant parodą premjeras Andrius Kubilius pabrėžė, kad V. Landsbergis yra vyriausiasis Lietuvos nepriklausomybės architektas, kurio lyderystė išsiskleidė tuo, kad Sausio 13-ąją ir vėliau jis „su landsbergiška drąsa, užsispyrimu ir gebėjimu visus sutelkti“ gynė ir stiprino nepriklausomybę, sugriovė sovietinę imperiją ir padėjo Lietuvai iškovoti laisvę, sukurti valstybę ir integruotis į Europos Sąjungą bei NATO, taip dar labiau stiprindamas Lietuvos nepriklausomybę.

Profesoriaus V. Landsbergio jubiliejus su kolegomis, diplomatais ir bendraminčiais praėjusią savaitę buvo paminėtas ir Briuselyje. Penktadienį Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta profesoriaus jubiliejui skirta nauja paroda – „Vytautas Landsbergis – 100 knygų“. Beje, ir filharmonijoje veikusioje parodoje buvo eksponuojama daug V. Landsbergio parašytų knygų.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija