Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Atmintis

Bernardas Brazdžionis – Jonas Juškaitis

Laiškai 1982–2002 metais

(Tęsinys. Pradžia 2011 m. nr. 88, 90, 92, 94,
2012 m. nr. 9, 13, 16, 17, 20, 22, 26, 31, 36) 

Didžiai nuoširdžiai gerbiamas,

išsiunčiau Jums vieną laišką birželio gale. Kaip žadėjau, rašau toliau.

Malonu buvo susitikti su A. Vaičiulaičiu. Susitikau vienas, paskui Rašytojų sąjungoje – buvo nedidelis būrelis: sąjungos „valdžia“ ir tie rašytojai, kuriuos jis norėjo pamatyti (kai kas iš tokių jau išvažinėję vasarai). Per tą pokalbį pasigirdo balsų, kad reikėtų mėginti kviestis į Lietuvą Jus, į „Poezijos pavasarį“ ar į universiteto didžiausią auditoriją paskaityti poezijos. Neiškentęs ir aš įsiterpiau – pasakiau, kad gaunu laiškų, kuriuose visi tokie Lietuvos poetai Jūsų įvertinti gražiai, o kaip Jūsų kūryba vertinama pas mus? Visi, parvažiavę iš Amerikos, viešai giriasi, kad buvo pas Brazdžionį, bet kai reikia ką nors daryti, net jubiliejų paminėti, daro atmestinai, su visokiomis „charakteristikomis“. Gražiai kalbėjo ir kiti – D. Urbas, V. Bložė, R. Lankauskas. Buvo iškelta mintis, kad reikėtų ne „Meškiuką Rudnosiuką“ leisti, o rimtą Jūsų poezijos rinkinį, pačiam autoriui priimtiną.

Ką „valdžia“ darys, nežinau. Aname laiške rašiau, ar nevertėtų kur nors siūlyti rimtą Jūsų poezijos publikaciją, jeigu sutiktumėte. Dabar galvoju – nežinia dar, kas geriau: juk Jūsų poezija ir taip visur eina per rankas.⁸⁷

Bet, manau, Jums įdomu, ką dabar galvoja ir kalba žmonės.

Man miela, kai rašote ir apie „senus laikus“, ir apie naujus. H. Radauskas domino mane nuo jaunystėlės. Jo retas eilėraštis, kur nors rastas, būdavo įvykis. Jeigu aš būčiau leidęs „Antruosius vainikus“, būčiau užbaigęs Radausku. Po „Fontano“ didelė antrojo rinkinio dalis liko Lietuvoje išbarstyta spaudos puslapiuose iki 1944 metų. Kad jo, pirmaeilio poeto, nedideliu tiražu išleistos knygos per metus buvo nupirkta tik 7 egz., tai pamokoma mūsų dienoms. Pas mus dabar tokia padėtis – jei pusmetį paguli poezijos knyga – jau baigta, girdi, bloga, neturi „paklausos“. Gera poezija dabar kaip užspeistas žvėris – jos leidykla nenori leisti: nuostolinga. Tuo naudojasi spekuliantai ir grafomanai. Bet argi poezija kada nors kur nors pasaulyje buvo privaloma kiekvienam žmogui? Man dar malonu Radauską minėti, kad tuos pačius poetus, apie kuriuos rašote, ir aš garbinau.⁸⁸ Nemaža Radausko eilėraščių Jūsų „Pradalgėse“ (retas žurnalas, tik neilgai ėjo). Skaičiau recenzijas apie „Fontaną“, kiek teko girdėti, Jūsų poeziją aukštai vertino ir jis. Apie „Kunigaikščių miestą“ „Dienovidyje“ jo gražiai parašyta. Retai apie ką jis rašydavo, bet jeigu jau rašydavo, tai savo paprastučiais sakinukais išklodavo ištisą mokslą. Man jis dėl to patiko. Duodavau visiems skaityti. Reiklus ir kultūringas buvo. Pašaipus, teko girdėti, kad kartais ir skaudus. Tik jo Lietuvoje, kaip ir J. Savickio, man rodos, beveik niekas nesuprato. Pasikalbėdavau su rašytojais⁸⁹ – netgi A. Miškinis, iš geriausių savo dienų subtilus poetas ir tolerantas, sukdavo kalbą kitur: tai, girdi, tuščia, turinio nėra… K. Jankauskas šiemet išleido retą romaną (ta prasme, kad jo kartos rašytojai kaip veikiantieji asmenys minimi tikromis pavardėmis). „Kliūva“ tenai ir H. Radauskui. Kol kas išėjo pirma dalis.

A. Vaičiulaičiui daviau vieną adresą – prašiau, kad perduotų Jums: jeigu siųstumėte kokią knygą… Reikėtų siųsti tuo adresu ir pridėti kortelę prie knygos – adresą, kuriuo gavusysis turėtų siųsti toliau. Taip ateitų tikrai. Būtų džiaugsmas turėti svetur išleistą Jūsų poezijos knygą, taip pat ir vaikams (dabar jos taip reikalingos), A. Rūtos knygą apie Jus.

Sukant kalbą į šiuos laikus, mane domintų ir prie A. Kairio Jūsų paminėti „Tretieji vainikai“, o V. Kazakevičius, kaip ir liberalai, šiuo atveju traukia tą patį. Iš jo straipsnių priimu tik pavardes, datas ir knygų pavadinimus. Apie „Trečiuosius vainikus“ nemažai pas mus rašyta, jie kritikuoti, cituota ir jūsiškė visų krypčių spauda. Vanagui ruošiant savo „Sąvadą“, Kazakevičius jam davė perskaityti „Trečiuosius vainikus“ (tasai ponas, ko gero, Lietuvoje vienintelis juos ir turi). Paklausiau Vanago – kaip, jis man atsakė: yra gerų poetų, tikrai pražiūrėtų. Gal iš A. Kairio tą knygą gaučiau? Mainais už ką nors, išleistą Vilniuje?⁹⁰

A. Tyruolį gerai žinau. Su dideliu dėmesiu skaičiau „Aiduose“ jo straipsnį apie krikščionišką literatūrą vokiečių kalba, deja… nutrūko pačioje įdomiausioje vietoje – prie Rilkės ir Georgės, nes kito numerio su tęsiniu nepavyko gauti. Tyruoliui galėčiau pasiųsti Vilniuje prieš porą metų išleistą Gėtės „Poeziją“, jeigu jis neturi. Kadangi jis pats yra išvertęs Gėtės rinktinę, tai jam gal būtų įdomu pasižiūrėti, kaip žinovui ir geram germanistui.

Ne visai supratau, su kuo Augienei atvykus, gal pavyktų susitikti – Slavinskaitei ar man? Jeigu Slavinskaitei, tai ji lit. kritiko ir mokslininko V. Galinio žmona, dėsto Pedagoginiame institute. V. Galinio galima per Rašytojų sąjungą ar Lietuvių lit. ir k. institutą teirautis.

Premijos, kaip ir tikėjausi, negavau. Jūs iš spaudos sužinosite liepai besibaigiant, o aš sužinojau birželio 22-osios tykų vakarą, po susitikimo su A. Vaičiulaičiu Rašytojų sąjungoje.

„Poezijos pavasarį“ įdaviau A. Vaičiulaičiui, prašiau persiųsti Jums kuo greičiau. Ar jaunųjų – „Veidus“ – gaunate?

Šį kartą baigiu, kad laiškas per daug nepasunkėtų.

Nuoširdžiai – Jūsų J. Juškaitis
Vilnius,
1988.VII.4.

⁸⁷ – Tuometiniame pakilime ypač buvo skaitomas Brazdžionis.

⁸⁸ – Man daugiau buvo žinomi dar Nikolajus Gumiliovas ir Osipas Mandelštamas.

⁸⁹ – Atsiminimuose „Radauską radau“, nuo 1948 m., turiu trumpus pakalbinimus, kaip Radauską man yra apibūdinę Juozas Keliuotis, Antanas Miškinis, Jonas Graičiūnas, Kazys Inčiūra, Juozas Žlabys-Žengė, Aleksys Churginas, Dominykas Urbas, Eduardas Mieželaitis, Antanas Jonynas, Vaidotas Spudas.

⁹⁰ – Kai pats „Trečiuosius vainikus“ gavau, tai... reikia turėti, jeigu ko nors tenai reikėtų…

1988, liepos 25.

Malonus Kolega,

ačiū už tokį ilgą, išsamų ir daug dalykų liečiantį laišką. Beveik tuo pačiu laiku ir aš Jums parašiau, taigi, mudviejų laiškai apsilenkė, bet neapsilenkė mintys. Tik pats paskutinysis Jūsų laiškelis atnešė nesmagią, tiesiog nemalonią žinią, apie kurią nenorėčiau nė kalbėti, nes čia be keiksmažodžių neišsiversi. Jeigu jau lietuvių valstybinė premija imama skirti už ne lietuviškai parašytą beletristiką, tai visos tos „perestroikų“ kalbos apie lietuvių kalbos ir lietuvių kultūros reikšmę ir reikalingumą šuniui ant uodegos. Kaip ten bebūtų su tom „persitvarkymo“ kalbom ir raštais, visgi jie labai daug atskleidžia iki šiol slėptų, nutylėtų, mums nežinomų ir net neįsivaizduojamų dalykų. Ypač tie verstiniai rašiniai iš rusų kalbos, kaip rašinys apie Ždanovą ir panašūs.

Zalatoriaus rašinys „Švyturyje“ apie A. V.⁹¹ daug geresnis negu Kubiliaus apie Aistį. Manyčiau, kad A. V. per visą savo gyvenimą negirdėjo tiek panegirikos, kiek tame viename straipsnyje surašyta. Dėl kai kurių pastabų (kad jūsų beletristai galėtų iš jo pasimokyti) jūsiškiai maestrai galėtų net užsigauti – juk jie iki šiolei buvo iškilę į nepasiekiamas aukštumas! O dabar – pasimokyti! Ir dar iš ko? Iš emigranto. Žinoma, gerai, kad iš emigranto, o ne „pabėgėlio“, kaip mes kiti, Vaičiulaitis ir Aistis priimtini dar ir dėl to, kad jie ne „pabėgę“, ne „pasitraukę“ ar „atsidūrę svetur“, kaip nurodo „sąvadas“.

Beje, A. V. iki šiol nepasiskardeno ir nė „P. pavasario“ neatsiuntė – manau, kad po ilgų kelionių ilsisi.

Kolegiškai
Bernardas Brazdžionis

Jeigu kas įdomesnio spaudoje, kurios aš negaunu, pasitaikytų, nenumeskite paskaitęs, bet įdėkite į voką ir atsiųskite man. Ūpui pataisyti. Tik neregistruokite, tokie laiškai eina žymiai ilgiau, nes užkliūva dėl biurokratijos.

⁹¹ – Apie Antaną Vaičiulaitį.

B. Brazdžionio redaguoti leidiniai

Unikalus leidinys „1942 Literatūros metraštis“ su kalendoriumi. Poeziją ir beletristiką skelbia 50 rašytojų, o jų  atvaizdai nupiešti dailininkų. Leidinyje taip pat yra literatūrinių straipsnių. Suklaidinti vokiečių okupacinės valdžios draudimą, kiek rašytojų buvo galima tada suburti, su poezija, beletristika arba su straipsniais dalyvauja V. Mykolaitis-Putinas, Jurgis Baltrušaitis, Mikalojus Dagilėlis, A. Sabaliauskas-Žalia Rūta, Mykolas Vaitkus, Faustas Kirša, Adomas Lastas, Vincas Stonis, Bronė Buivydaitė, Petras Vaičiūnas, Stasys Santvaras, J. K. Aleksandriškis, Bernardas Brazdžionis, Kazys Inčiūra, Petras Babickas, Antanas Miškinis, Gražina Tulauskaitė, Pranas Genys, Myk. Linkevičius, Kazys Kecioris-Zupka, Henr. Radauskas, K. Grigaitytė, Leonardas Žitkevičius, Alfonsas Keliuotis, Kazys Bradūnas, Eug. Matuzevičius, Venancijus Ališas, A. Vienuolis, Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė, Balys Sruoga, A. Giedrius, Augustinas Gricius (1941 metais ištremtas į Sibirą), Juozas Grušas, Juozas Paukštelis, Antanas Vaičiulaitis, Stasius Būdavas, Stepas Zobarskas, Nelė Mazalaitė, Jonas Šukys, Vyt. Tamulaitis, Kazys Jankauskas, Jurgis Jankus, Petras Rimkūnas, Juozas Ambrazevičius, Vaclovas Biržiška, Vincas Maciūnas, J. Keliuotis, Vyt. Steponaitis, Juozas Rimantas. Epigramų autoriumi pasirašęs draugas Čin-Leonardas Žitkevičius („Iš rašytojų albumo“, p. 248–252). Dailininkas V. Palys. Autorių atvaizdus piešė dailininkai J. Firinauskas, T. Kulakauskas, A. Petrulis, V. Palys, P. Rauduvė, J. Steponavičius, A. Vaičaitis. Tiražas tiek egz., kiek dalyvių. „Literatūros metraštis su kalendorium 1942 metams“, taip tituluotas ir „Šviesos“ spaustuvei atiduotas spausdinti 1941 metų gruodžio 1 dieną.

1947 metais Tiūbingene, Vokietijoje, 5000 egz. tiražu išleista B. Brazdžionio redaguota 607 puslapių antologija „Tremties metai“, kurioje su poezija, beletristika, dramos dalykais ar straipsniais dalyvauja Jurgis Baltrušaitis, Vincas Krėvė, Mykolas Vaitkus, Ignas Šeinius, Faustas Kirša, Jurgis Savickis, Juozas Mikuckis, Juozas Švaistas, Antanas Giedrius, Vytautas Alantas, Stasys Santvaras, Antanas Rimydis, Petras Babickas, Juzė Augustaitytė-Vaičiūnienė, Fabijonas Neveravičius, Alė Sidabraitė, Vincas Ramonas, Jonas Aistis, Antanas Vaičiulaitis, Bernardas Brazdžionis, Stepas Zobarskas, Gražina Tulauskaitė, Jurgis Jankus, Benys Rutkūnas, Stasius Būdavas, Stasys Laucius, Liudas Dovydėnas, Antanas Rūkas, Pulgis Andriušis, Henrikas Radauskas, Antanas Gustaitis, Kotryna Grigaitytė, Nelė Mazalaitė, Juozas Kruminas, Petronėlė Orintaitė, Venancijus Ališas, Karolė Pažėraitė, Juozas Kėkštas, Stasys Tamulaitis, Petras Pilka, Jonas Kuzmickis, Leonardas Žitkevičius, Vytautas Tamulaitis, Kazys Bradūnas, Petras Rimkūnas, Henrikas Nagys, Paulius Jurkus, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Juozas Žukauskas, Vlada Prosčiūnaitė, Albinas Marius Katiliškis, Vincas Kazokas, Balys Gražulis, Alė Nakaitė, Antanas Škėma, Balys Auginas, Albinas Valentinas, Ona B. Audronė, Stasys Yla, Vydūnas, Vaclovas Biržiška, Pranas Skardžius, Vincas Maciūnas, Juozas Girnius, Antanas Maceina, Jonas Grinius, Zenonas Ivinskis, M. Alseikaitė-Gimbutienė, Mykolas Biržiška, Stasys Linius, Jeronimas Cicėnas. Ir dailininkai (darbų reprodukcijomis): Adomas Varnas, Adomas Galdikas, Viktoras Petravičius, V. K. Jonynas, Povilas Puzinas, Petras Kiaulėnas, Paulius Augius, Vaclovas Ratas-Rataiskis, Juozas Bagdonas, Liudas Vilimas, Telesforas Valius, Vytautas Košuba, Adolfas Vaičaitis, Vytautas Kasiulis.

Išleista kaip lietuvių rašytojų metraštis lietuvių knygos keturių šimtų metų sukakčiai (1547–1947), pabaigoje pridėtos autorių nuotraukos ir duomenys apie juos.

Lietuvoje netrukus 7000 egz. tiražu, 1948 metais, pasirodė Kosto Korsako redaguota 564 psl. lietuvių poezijos ir prozos antologija „Vėliavos“, skirta „Didžiosios Spalio Socialistinės Revoliucijos trisdešimties metų sukakčiai paminėti“ (1917–1947). Sutelkti Vincas Kapsukas, Julius Janonis, Artūras Regratis, Leonas Skabeika, Julmis, Aleksas Maginskas, Vytautas Montvila, Balys Sruoga, Petras Cvirka, Salomėja Nėris, Liudas Gira, Butkų Juzė, Juozas Baltušis, Juozas Banaitis, Aleksandras Bauža, Jonas Dovydaitis, Aleksys Churginas, Vytautas Sirijos Gira, Augustinas Gricius, Aleksandras Guzevičius, Liūnė Janušytė, Jovaras, Stasys Kapnys, Kostas Korsakas, Halina Korsakienė, Jonas Marcinkevičius, Eugenijus Matuzevičius, Vincas Mykolaitis-Putinas, Eduardas Mieželaitis, Vladas Mozūriūnas, Juozas Paukštelis, Bronius Pranskus-Žalionis, Vacys Reimeris, Ieva Simonaitytė, Mykolas Sluckis, Jonas Šimkus, Teofilis Tilvytis, Petras Vaičiūnas, Valerija Valsiūnienė, Antanas Venclova, Antanas Vienuolis, Vincas Žilionis, Albinas Žukauskas. Su autorių atvaizdais ir bibliografija.

Tokie pirmieji po karo rašytojų parodymai iš abiejų pusių. Be antologijų tuo metu liko represuotieji – Kazys Boruta, Antanas Miškinis, Jonas Graičiūnas, Kazys Inčiūra, Juozas Keliuotis, Kazys Jakubėnas, Konstantinas Bajerčius, Kazys Jankauskas, Petras Juodelis, Viktoras Katilius, Juozas Žlabys-Žengė, Antanas Vengris, Halina (Ona) Lukauskaitė-Poškienė, Pranas Genys, Juozas Povilonis ir ne vienas kitas arba išvengusieji ir antologijų, ir represijų – Stasys Anglickis, Juozas Grušas, Salys Šemerys, Kazys Zupka, Danas Pumputis... Kai kurie, pavyzdžiui, Augustinas Gricius, ištremtas 1941 metais, įtrauktas ir okupacijoje, ir egzode. Reikėtų čia paminėti ir apie „Liniją“ kalbant nebuvus progos išvardyti visus jos dalyvius: Albiną Briedį (1909–1941), išvežtą 1941 metais, ir artimą B. Brazdžionio bendradarbį Benediktą Babrauską (1910–1968), pasitraukusį į Vakarus ir kartu leidusį „Lietuvių beletristikos antologiją“.

© 2012 „XXI amžius“