2012 m. gruodžio 14 d.    
Nr. 47
(2022)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Nuo tulpių žydėjimo iki Aušros Vartų

Maldininkai iš Pajevonio ir Lankeliškių
Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje
kartu su kraštiečiu kun. Gediminu
Kijausku SJ (centre) ir juos lydėjusiu
klebonu kun. Fransu Kukliu (dešinėje)

„Mūsų bažnyčia ant ratų“, – taip pavadino autobusą Pajevonio Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Fransas Kuklys, susiruošęs kartu su pajevoniečiais ir jo aptarnaujamos Lankeliškių Švč. Trejybės parapijos maldininkais į Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidus. Tai – ketvirtoji ir jau paskutinė piligriminė maldininkų kelionė šiais metais. Aplankyta ir pamatyta tikrai daug – pradedant „tulpių žydėjimu“ Burbiškio dvare, Kauno Paminkline Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Šv. Elzbietos seserų kongregacijos vienuolynu, Kryžių kalnu, Šiaulių Katedra, Šiluvos Šv. Mergelės Marijos atlaidais ir baigiant pačiomis gražiausiomis Vilniaus bažnyčiomis. Pamėgo parapijiečiai klebono ir Pajevonio parapijos „Caritas“ vadovės organizuojamas ekskursijas. Jos – ne tik piligriminės, bet ir pažintinės. „O tokio gido, kaip mūsų klebonas, paieškoti reikėtų, kiekvieną kelionę pradedame malda, sukalbame rožinį, gal todėl ir Dievas mus saugo, ir orą gerą atsiunčia, kur tik bevažiuotume, viskas suderinta – mus pasitinka, priima, laukia“, – kalbėjo moterys.

Į keliones maldininkai susiruošia ne po vieną, o šeimomis – tėvai, vaikai ir anūkai, nuo aštuoniasdešimtmečio iki vos ketverių sulaukusio vaikelio. Gal sunkmetis paskatino žmones atsigręžti į dvasines vertybes ir ne kiekvienas gali sau leisti pakeliauti individualiai, bet visi vienodai džiūgavo kiekvieną kartą įžengę į Vilniaus Arkikatedrą, pasikėlę į Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios apžvalgos aikštelę ar pasimeldę Kryžių kalno bažnyčioje. Ypač daug įspūdžių maldininkams paliko paskutinė kelionė – per vieną dieną apsilankyta net penkiose gražiausiose sostinės bažnyčiose. Po didingos Katedros ir žvilgsnio į Valdovų rūmus kuklutė ir šilta pasirodė Šv. Jėzaus Širdies gailestingumo bažnytėlė, išskirtinio interjero Šv. Ignoto pagrindinė Lietuvos kariuomenės katedra su įspūdinga niekur nematyta krikštykla, o Šv. Kazimiero bažnyčioje maldininkus iš Sūduvos pasitiko kraštietis, iš Pajevonio kilęs kun. Gediminas Kijauskas SJ. Ši, jau penktą šimtmetį skaičiuojanti neobarokinio stiliaus bažnyčia su vienu gražiausių marmuriniu altoriumi, buvo pastatyta jėzuitų vienuolių, šventuoju pripažinto, karalaičio Kazimiero garbei. Įdomiai papasakojęs bažnyčios istoriją kunigas pakvietė laiptais nusileisti į kriptą, kurioje saugoma Šv. Andriejaus Bobulos relikvija, ant sienų išlikę maždaug XVII amžiaus pradžioje parašyti žodžiai iš Šventojo Rašto ir piešiniai. Pasimeldę ir padėkoję garbingam kraštiečiui, maldininkai išskubėjo į Aušros Vartų koplyčią priklaupti prie stebuklingo Šv. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslo. Po valandėlės vyko šv. Mišios Šv. Teresės bažnyčioje. Mūsų maldininkai liko sužavėti ne tik vienu iš gražiausių Lietuvoje bažnyčios centriniu altoriumi, bet ir vilniečių pamaldumu, ypač jaunimo. Šv. Mišias aukojo Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, koncelebravo Telšių ir Šiaulių vyskupai, svečiai kunigai ir mūsų klebonas kun. F. Kuklys. Pamoksle kardinolas liudijo, kad tikėjimas ir gailestingumas – Dievo dovana ir užduotis, o kad priimtume dievo duotą mums dovaną, reikia į savo širdis įsileisti meilę Dievui, meilę savo artimui, mokėti atleisti ir susitaikyti su visais ir su pačiu savimi. Linkėjo savo širdyse pasistatyti po katedrą, dievo meilės ir tikėjimo buveinę, nes tik mylėdamas žmoniją ir jos gailėdamas Dievo Sūnus priėmė visų kartų nuodėmes ir prisikėlęs dovanojo mums naują gyvenimą.

Su pakilia nuotaika akimis nulydėję senojo Vilniaus žiburius, pasisėmę dvasinės stiprybės, su mintimis dar ne kartą čia sugrįžti maldininkai pasuko namų link, nes laukė gana ilgas kelias. O kad kelionė neprailgtų, autobuse buvo skaitomos eilės, dainuojamos dainos, reiškiamos padėkos.

Ateinantys metai paskelbti Tikėjimo metais, tad klebonas žadėjo nenuvilti, liko dar daug neaplankytų šventų vietų Lietuvoje bei Lenkijoje.

Danguolė Protasevičienė

Pajevonys–Vilnius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija