2012 m. gruodžio 21 d.    
Nr. 48
(2023)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Kartų kaita ir tautos atmintis

Antanas SADECKAS

Kai po 66 metų atvykau į Leipalingio pagrindinę mokyklą, mane pažadino atsiminimų bangos. Tada, 1946-ųjų rugsėjo devynioliktąją, į seno dvaro pastato salę - ten buvo mūsų gimnazija - sukvietė septyniolika baltapūkių gimnazistų. Už stalo sėdėjo miestelio trijulė. Ji paskelbė, kad esame okupacinės valdžios priešai ir neturime teisės mokytis bet kurioje mokykloje. Aš tada buvau septyniolikmetis šeštokas. Grįžęs į klasę, mano draugas nenuorama Bronius N. mūsų suolą pavertė medžio gabalų krūva. Kitą dieną, lyg atsisveikindamas su miesteliu, slampinėjau jo gatvelėmis. Prie bažnyčios, turgaus aikštėje, ten, kur vietiniai kagėbistai ir stribokai suguldydavo išniekintus partizanus, sutikau savo klasės auklėtoją Joną Volungevičių. Mano mylimas mokytojas barė, kad sulaužiau suolą, kad jis reikalingas kitiems mokiniams. Neatsisveikinęs, nusisukau ir nuėjau. Mes mylėjome savo mokytojus. Mūsų likimai buvo panašūs. Vėliau J. Volungevičius ilgai ir atkakliai rinko mūsų etnografines vertybes ir įkūrė plačiai žinomą muziejų.

Dabar buvusioje turgaus aikštėje linksminasi miestelėnai. Taip nusprendė vietinė valdžia. Taip būna, jei užmirštama praeitis arba jei ji kaip rakštis duria į paširdžius.

Pokaris - kovų už laisvę, pasiaukojimo ir patriotizmo laikotarpis. Mažai belikę to meto liudininkų, o ir tie jau nepajėgūs suvokti dabartinio gyvenimo tėkmės ir su savo patirtimi palikti nuošalėje. Tai amžina ir neišvengiama kartų kaitos problema.

Minint Sausio 13-osios tragiškuosius įvykius, deramai pagerbiami žuvusieji ir sužeistieji. Tai teisinga ir vertinga. Bet ar to pakanka? Juk kova už laisvę prasidėjo jos netekus 1940-aisiais. Ji tęsėsi iki 1991-ųjų sausio 13-osios ir vėliau, o aukos buvo šimtatūkstantinės.

Sausio 13-osios herojai yra šimtatūkstantinio aukuro šviečiantys simboliai. Aukurą turi matyti senoji karta, jo dalis yra ir jaunimas. Svarbu, kad išliktų juos jungiantis ryšys.

Visą tekstą rasite popieriniame laikraščio variante. Internete skaitykite vėliau.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija